Klèmentas Antanas, Jãckus apie 1756Laumės (Sedos vlsč.) 1823 06 16Telšiai, lietuvių poetas. Vienas pirmųjų vadinamojo žemaičių sąjūdžio poetų. Mokėsi Dąbrowicos (netoli Pinsko) pijorų mokykloje. 1771 grįžo į Žemaitiją, dirbo advokatu Raseiniuose, Telšiuose. 1797 Lietuvos Vyriausiojo Teismo deputatas Vilniuje. 1802–08 Telšių teismo teisėjas. 1814–17 Telšių apskrities vėliavininkas. Rašė lenkų ir lietuvių kalba; kūrybos nespausdino (nors D. Poška rusų mokslininkui P. Keppenui A. Klementą pristatė kaip visoje Žemaitijoje žinomą poetą). Rankraščiais paliko apie 140 kūrinių lietuvių kalba (apie 1500 eilučių; iš visos kūrybos liko daugiau kaip 61 000 eilučių; rankraščiai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute). Kūrė odes, elegijas, himnus, epigramas, alegorijas, idiles, dainas, maldas, raudas, laiškus, eiliavo Bibliją. Parašė satyrų iš caro valdininkų, kunigų, valstiečių gyvenimo. Ragino valstiečius dėtis prie 1794 sukilimo (eilėraštis Kławsik tu waykuti muno…, pavadinimas lenkų kalba Piosenka żmudzka Czasu Rewolucyi robiona), ginti tikėjimą, smerkė seimelių pakrikimą. Buvo unijinės valstybės šalininkas, bet eiliuotame laiške vyskupui J. A. Giedraičiui Donis priedero vertino ir gynė lietuvių kalbą. Iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė savo idilių, sudarė jų ciklą Sodžių darbai; jose vyrauja lyrinio herojaus dialogas su gamta, ilgimasi ramybės ir harmonijos. A. Klemento kūrybai būdinga sentimentalumas, pasakojimo laisvumas, pasaulietinių temų įvairovė, jausmingumas.
3137
R: Žemaitiška giesmelė Vilnius 1972.