Antanas Kraujelis (1953)

Kraujẽlis Antanas, Kraujãlis (slap. Pabaisa, Siaubūnas) 1928 10 28Kaniūkai (Alantos vlsč.) 1965 03 17Papiškiai (prie Utenos; palaikai rasti Našlaičių kapinėse Vilniuje 2019 06 19, palaidoti 10 26 Antakalnio kapinėse Vilniuje), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. Vyresnysis leitenantas (1998, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties).

Veikla

Nuo 1946 tėvai, seserys Ona, Vitalija ir A. Kraujelis buvo partizanų ryšininkai. Dėl sovietinio saugumo darbuotojų persekiojimo, siūlymų būti agentu A. Kraujelis 1948 rudenį tapo Vytauto apygardos M. Urbono (slapyvardis Liepa) būrio, nuo 1950 rudens – Liūto rinktinės Žėručio rajono H. Ruškulio būrio partizanu, rajono štabo nariu, žvalgybos skyriaus viršininku. 1951 rudenį paskirtas Žėručio rajono štabo viršininku.

1949–51 Kraujelių sodyboje buvo partizanų bunkeris (jame kurį laiką buvo ir Vytauto apygardos vado J. Kimšto, slapyvardžiu Žalgiris, vadavietė). 1951 į Sibirą buvo ištremti A. Kraujelio tėvai ir 5 (1952 – ir šeštoji) seserys, sodyba nugriauta. Žuvus būrio partizanams nuo 1954 A. Kraujelis slapstėsi vienas; nors jo ieškojo Anykščių, Molėtų ir Utenos rajonų KGB bei milicija, pasalų išvengdavo. 1953 buvo sužeistas saugumo agento E. Satkūno, vėliau bandytas nušauti agento B. Kalyčio (slapyvardžiai Serapinas, Ramojus). Vaikščiodavo ginkluotas, kartais apsirengęs moteriškais drabužiais arba sovietinio karininko uniforma. Apie A. Kraujelio žygius sklido legendos, buvo rašoma minėtų rajonų spaudoje. A. Kraujelis tvirtai tikėjo, kad Lietuva bus laisva.

Antanas Kraujelis (1953)

Žuvo gausioms KGB ir Vidaus reikalų ministerijos pajėgoms apsupus A. Pinkevičiaus (buvo vedęs A. Kraujelio žmonos J. Snukiškytės seserį Oną) sodybą, kurioje 1960 buvo įsirengęs bunkerį. Gavęs raštelį pasiduoti A. Kraujelis atsisakė, atsišaudė, nenorėdamas pasiduoti gyvas – nusišovė. Žmona buvo kalinama Panevėžio moterų kalėjime. A. Kraujelis – paskutinis kovojantis Lietuvos partizanas.

Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998, po mirties).

A. Kraujelio gimtinėje pastatytas valstybinis ženklas (1999), Pinkevičių sodyboje – paminklinis akmuo (1992). A. Kraujelio sesuo Janina Kraujelytė‑Šyvokienė (J. Šyvokienė) parašė prisiminimų apie jį knygą Gyvenimą paaukojęs Tėvynei (2006, antras papildytas leidimas 2011; lietuvių ir anglų kalbomis), sudarė knygą Nenugalėtas ir neužmirštas: partizanas Antanas Kraujelis‑Siaubūnas (2018 32021; ir viena autorių).

Pabaisa; Siaubūnas; -Antanas Kraujelis; -Antanas Kraujalis

1894

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką