Antanas Miškinis

Mišknis Antanas 1905 02 11Juknėnai (Daugailių vlsč., Zarasų apskr.) 1983 12 16Vilnius, lietuvių rašytojas, publicistas, vertėjas. M. Miškinio brolis.

Antanas Miškinis

1934 baigė Vytauto Didžiojo Humanitarinių mokslų fakultetą. 1932–42 dirbo mokytoju Kaune, 1936–40 Valstybės radiofono literatūrinių laidų vedėjas. Bendradarbiavo žurnaluose Pjūvis, Naujoji Romuva, Vairas, Akademikas, Trimitas, Karys, Žiburėlis, laikraščiuose Lietuvos aidas, Ūkininko patarėjas. Dalyvavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos veikloje. Nuo 1944 priklausė partizanų Tauro apygardai, nuo 1947 birželio su V. Bazilevičiumi redagavo laikraštį Laisvės žvalgas, buvo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo narys, su kitais pasirašė memorandumą Jungtinėms Tautoms (Jono Kauko slapyvardžiu). 1948 suimtas, kalintas Mordovijos, Olžeraso, Omsko lageriuose. 1956 grįžo į Lietuvą be teisės gyventi Vilniuje ir Kaune; po poros metų gavo teisę gyventi Vilniuje.

Kūryba

Eilėraščių rinkiniuose Balta paukštė (1928), Varnos prie plento (1935 ²2005), poemų rinkinyje Keturi miestai (1938 ²1939) iškilo kaip vienas svarbiausių 4 dešimtmečio poetų neoromantikų (neoromantizmas), siekiančių sujungti tradicinės lietuvių lyrikos ir Vakarų modernizmo patyrimą. Poezijoje vyrauja baladiška, romansiška pasaulėjauta, tekančio laiko ir praeinamybės, pasibaigusios meilės temos. Kūrė etiškai, patriotiškai ir buitiškai kontrastingus kaimo ir miesto paveikslus. Lietuvos istorijoje pabrėžė ne tolimos praeities didybę, o paprasto kaimo žmogaus patirtą vargą, kantrybę, ištvermę. A. Miškinis – kasdienybės poetas, modernaus patriotizmo atstovas. Rūpestį Lietuva pavertė itin asmenišku išgyvenimu. Kūrybinės prigimties atžvilgiu artimas liaudies dainų kūrėjui: būdinga spontaniškumas, melodija, improvizavimas. Liaudies dainos skambėjimą, nuotaiką, vaizdo poetiką siejo su modernistinių srovių (futurizmo, ekspresionizmo) stiliumi. Kalėjimo ir lagerių kūryboje – psalmėse (parašytos 1948–49, išspausdintos knygoje Sulaužyti kryžiai 1989 ²1990) skausmas išsakomas klasikine eilėraščio forma, raiškiais vaizdais. Poezijos rinkiniuose Eilėraščiai (1960), Arti prie žemės (1965), poemoje Svajonės ir maištas (1967) ryšku optimistinė pasaulėjauta. Rinkinyje Dienoraštis: 1965–1971 (1972) grįžtama prie neoromantinių idėjų ir poetikos. Rinkinyje Klevuose prie kelio (1982, LSSR valstybinė premija 1983) aforistiškai kalbama apie kaimo kultūros mirtį ir amžiną gyvybingumą, apie žmogaus dalią epochų kaitoje. Atsiminimų knygoje apie gimtąjį kaimą Žaliaduonių gegužė (1977 ²2005, Žemaitės premija 1978) pasakojama apie kaimų, tautų sugyvenimą daugiasluoksnėje agrarinėje kultūroje, atskleidžiama spalvinga, artistiška paprasto kaimo žmogaus dvasia, bendravimo grožis. Dar parašė poemą apie J. Janonį Svajonė ir maištas (1967). Išvertė W. Whitmano (poezijos rinktinė Žolės lapai 1959, pavadinimu Vieškelio daina išleista 2002), W. Shakespeare’o (dramos Vasarvidžio nakties sapnas 2007, Dvyliktoji naktis, Audra), M. Lermontovo, A. Puškino, W. Broniewskio, J. Słowackio, J. Tuwimo kūrinių.

A. Miškinio eilėraščių išversta į anglų, baltarusių, estų, gruzinų, ispanų, italų, lenkų, rusų, vengrų, vokiečių kalbas. Dar išleista poezijos rinktinės Poezija (2 t. 1970), Iš drobių rašto (1975), Ant Ligajo ežero krašto (1980), Po saulės klevais (1986), 100 eilėraščių (2005), Antanas Miškinis: eilėraščiai (2015), eilėraščių, laiškų, atsiminimų apie A. Miškinį knyga Sulaužyti kryžiai (1989 ²1990). A. Miškinio tremties kūrybos rankraščiai (1941–53) 2011 įtraukta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis; rankraščiai saugomi Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Apdovanojimai

Žemaitės premija (1978), Poezijos pavasario laureatas (1981), LSSR valstybinė premija (1983).

R: Rinktiniai raštai 3 t. 1991–97. L: V. Kubilius XX amžiaus lietuvių lyrika Vilnius 1982; K. Nastopka Lietuvių eilėraščio poetika: XX amžius Vilnius 1985; R. Pakalniškis Lietuvių poema Vilnius 1990; R. Tūtlytė Antanas Miškinis Vilnius 1997.

3031

-Jonas Kaukas; -Kaukas