Týzenhauzas Antanas 1733Žaludko dvaras (Lydos apskr.) 1785 03 31Varšuva (palaidotas Žaludke), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės, Abiejų Tautų Respublikos politinis veikėjas, ekonomikos reformatorius. Remiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Frydriko Mykolo Čartoriskio baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją. Jo dvare susidraugavo su būsimuoju Abiejų Tautų Respublikos valdovu Stanislovu Augustu Poniatovskiu. 1762–64 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kanceliarijos didysis raštininkas, 1764–65 – Lietuvos didysis žirgininkas. 1765 Stanislovo Augusto Poniatovskio paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų (dvaro) iždininku, Gardino seniūnu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinių (karališkųjų) ekonomijų valdytoju.
Antano Tyzenhauzo portretas (aliejus, iki 1819, dailininkas J. Rustemas)
Antano Tyzenhauzo portretas (aliejus, iki 1819, dailininkas J. Rustemas)
Nuo 1775 Abiejų Tautų Respublikos senatorius. Vadovavo valdovo šalininkų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės grupuotei. Gindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą pasipriešino Zamoyskio teisyno priėmimui.
Ėmėsi radikalių ekonominių ir urbanistinių reformų. Prekybinei laivybai buvo valomas Nemunas, ekonomijose – melioruojami laukai, tiesiami keliai, auginamos naujos olandiškų gyvulių veislės, užsienyje perkama nauja technika. Siekdamas didesnio pelno ekonomijose steigė daugiau palivarkų, valstiečiams palikdamas po 1/4 valako ir vietoj činšo reikalaudamas dviejų dienų lažo per savaitę (dėl įvestų naujovių ir stiprinamos baudžiavos pelnas laikinai padidėjo daugiau kaip tris kartus). Valstiečiai baudžiauninkai buvo varomi statyti manufaktūrų ir jose dirbti, tiesti kelius, statyti tiltus, kasti tvenkinius. Dėl padidėjusio išnaudojimo 1769 įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. 1774 pagal klasicizmo architektūros principus pradėta Šiaulių senamiesčio rekonstrukcija.
Gardino ekonomijos centre Gardine ir jo priemiesčiuose A. Tyzenhauzas įsteigė dideles tekstilės, popieriaus ir kitas manufaktūras (apie 50; 1800 darbininkų), 1773 – Kadetų mokyklą, 1774 savo dvare – baleto mokyklą (apie 60 šokėjų; mokėsi daugiausia baudžiauninkų vaikai, dirbo kviestiniai baletmeisteriai), 1775 – Karališkąją medicinos mokyklą ir jos botanikos sodą (pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje), buhalterių, statybininkų, veterinarų, matininkų, parapines mokyklas; jaunuolius siuntė į Angliją mokytis agronomijos. 1775 į Gardiną perkėlė Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo posėdžius.
1777–78 su K. P. Bogušu apkeliavo šešias Vakarų Europos šalis. Paryžiuje bendravo su J.‑J. Rousseau, iš Italijos parsivežė orkestrą, iš Paryžiaus – baleto artistų, iš Čekijos – aludarių ir vaistininkų.
Paveiktas didikų priekaištų ir Rusijos ambasadoriaus Otto Magnuso von Stackelbergo intrigų (esą A. Tyzenhauzas švaisto valstybės iždo lėšas ir laiku nesumoka mokesčių) Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis 1780 iš A. Tyzenhauzo atėmė ekonomijas, uždarė manufaktūras. 1783 A. Tyzenhauzas buvo teisiamas, 1784 iš jo atimtos privilegijos, dvarai, Seimo atstovo teisės. Mirė skurde.
Šventojo Stanislovo ordinas (1765).
L: A. Kościałkowski Antoni Tyzenhauz, podskarbi nadworny litewski 2 t. Londyn 1970–71.
415
1781