Vienuõlis Antanas, tikr. Žukáuskas 1882 04 07Ažuožeriai (Anykščių vlsč.) 1957 08 17Anykščiai, lietuvių rašytojas, vaistininkas.

Antanas Vienuolis (1925)

1899 baigė Liepojos gimnaziją. Atsisakęs stoti į kunigų seminariją ir netekęs tėvų paramos 1900 išvyko į Maskvą, dirbo mokiniu vaistinėje. Išlaikęs provizoriaus padėjėjo egzaminus 1903–07 dirbo Kaliazino, Železnovodsko, Tbilisio, Vladikavkazo vaistinėse. Daug keliavo po Kaukazą. 1907–18 gyveno daugiausia Maskvoje. Maskvos universitete studijavo farmaciją, klausė literatūros paskaitų; 1910 įgijo provizoriaus laipsnį. Per I pasaulinį karą dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje. Bendradarbiavo leidiniuose Vilniaus žinios, Aušrinė, Vaivorykštė. 1919–20 gyveno Kaune. 1920 redagavo žurnalą Veja. 1922 apsigyvenęs Anykščiuose iki 1944 dirbo savo vaistinėje. 1944–45 mokytojavo Anykščių gimnazijoje. 1945–57 A. Baranausko memorialinio muziejaus direktorius. 1947–57 LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas; mėgino priešintis Rytų Lietuvos engimui.

Kūryba

Ankstyvieji Kaukazo legendų ciklo kūriniai Amžinasis smuikininkas (1908 31973) ir Užkeiktieji vienuoliai (1910 41978) parašyti osetinų ir gruzinų tautosakos motyvais, juose poetizuojama Kaukazo kalnų gamta, naudojami padavimų, fantastiniai motyvai, keliama pilietinės pareigos idėja. Novelėse atsiskleidė A. Vienuolio realisto talentas, kritiškas požiūris į tikrovę. Jose ryšku 19 a. klasikinės rusų literatūros įtaka: nuo liaudies atitrūkusio inteligento dvasinė krizė, kompromisai su sąžine, sumiesčionėjimas (Grįžo 1910, Aleliuja 1911, Pati 1912, Kūčių naktį 1917), keliama asmenybės dorovinio žlugimo problema (Paskutinė vietelė 1911, Užžėlusiu taku 1912). Reikšmingiausiame ankstyvojo laikotarpio apsakyme Paskenduolė (1913 62003, A. Liobytės-Paškevičienės ir K. Kymantaitės inscenizacija pastatyta 1956, V. Baumilo opera pastatyta 1957) sukurtas tragiškas suvedžiotos kaimo merginos paveikslas, pavaizduota valstiečių buitis, slogi rigoristinės moralės ir religinių prietarų atmosfera. Apysakoje Inteligentų palata (1922) atskleidžiama caro biurokratijos Lietuvoje dvasinis žlugimas, apysakoje Vėžys (1925) – Lietuvos dvarininkijos išsigimimas. Romane Prieš dieną (1925 31971) kritiškai vaizduojamas 20 a. 3 dešimtmečio pradžios Lietuvos valdininkijos dorovinis pakrikimas, kaimo socialiniai prieštaravimai. Romanas Kryžkelės (1932 61971) – vienas geriausių 1917–40 laikotarpio lietuvių istorinių romanų; jame vaizduojama kunigaikščio Vytauto kova dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto, karas su Kryžiuočių ordinu, tiksliai rekonstruojami įvykiai ir bendra to laikotarpio dvasia. Romanai Viešnia iš šiaurės (1933 52018) apie lietuvės mergaitės vargus Italijoje ir Ministeris (1935), pasakojantis banalią nusigyvenusio valdininko istoriją, – meniškai silpnesni. Istorinėje dramoje 1831 metai (1937, pastatyta 1939) parodyti 1831 sukilimo įvykiai, poetizuojama aukojimasis dėl tėvynės gerovės. Apsakymų rinkinyje Nemigo naktys (1937) keliamos šeimos, dorovės problemos, nagrinėjama valstiečių emigracijos į Pietų Ameriką tema. Parašė apybraižą Žemę dalija (1940), parengė scenai romano Prieš dieną motyvais parašytą pjesę Dauboje (pastatyta 1941, vėlesnė redakcija pavadinimu Prieblandoje pastatyta 1945, 1956). Apsakyme Išdukterė (1946 21975) ir romane Puodžiūnkiemis (1949, pataisytas 1952 41977, inscenizacijos pastatyta 1958, 1970) vaizduojamas socialinis išnaudojimas 20 a. 3–4 dešimtmečio Lietuvos kaime. Parašė įtaigių memuarinių apsakymų apie savo vaikystės kaimą (rinkinys Iš mano atsiminimų 1957 21982), Kaukazo legendų ciklo ir Lietuvos istorijos tematikos padavimų (rinkinys Padavimai ir legendos 1957 31982). Dar išleista: legendų rinkinys Legendos (2000 32017), apsakymų, apysakų, legendų rinkinys Grįžo (2011). A. Vienuolio kūryba realistinė, jai būdinga socialinis kriticizmas, lyrizmas, pasakojimo ir vaizdo tikroviškumas, vidinių išgyvenimų drama, kartais perdėtai sentimentali, vyrauja dėmesys moterų likimui, savo vietos nerandančių žmonių savigraužai bei pavėluotai atgailai, Lietuvos istorijai.

A. Vienuolio kūrinių išversta į armėnų, bulgarų, estų, latvių, lenkų, ukrainiečių, vokiečių ir kitas kalbas.

Atminimo įamžinimas

Antano Vienuolio paminklas Anykščiuose (1982, skulptorius P. Aleksandravičius)

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus Anykščiuose

Anykščiuose rašytojo name nuo 1962 veikia A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko (1957–62 – A. Vienuolio-Žukausko) memorialinis muziejus. Apie A. Vienuolį sukurti dokumentiniai filmai Antanas Vienuolis (1969, režisierius G. Skvarnavičius, 1999, režisierius A. Liorančas). Anykščiuose jam pastatytas paminklas (1982, skulptorius P. Aleksandravičius).

Antano Vienuolio kapas gimtojoje sodyboje Anykščiuose (paminklo architektas V. Gabriūnas, 1961)

R: Raštai Kaunas 12 kn. 1920–44; Raštai 7 t. Vilnius 1953–55; Raštai 6 t. Vilnius 1985–88. L: J. Stonys A. Vienuolio realizmo problemos (1917–1940) Vilnius 1966, Antanas Vienuolis Vilnius 1982; Antanas Vienuolis literatūros moksle ir kritikoje Vilnius 1980; R. Šaltenis A. Vienuolio gyvenimo pėdsakais Vilnius 1982, Tikras netikras A. Vienuolis Kaunas 1994; Antanas Vienuolis šiandien Vilnius 1984; Atsiminimai apie Antaną Žukauską-Vienuolį / sud. R. Bražėnaitė Utena 2013.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką