Žiliùkas Antanas 1940 10 30Nariūnai (Salako vlsč., Zarasų apskr.), lietuvių mechanikos inžinierius. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas (1996–2006). Habil. dr. (technol. m.; techn. m. dr. 1989).
Išsilavinimas ir veikla
1963 baigė Kauno politechnikos intitutą (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas), 1963–2013 jame dėstė, 1992–2006 Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjas; profesorius (1991; nuo 2013 profesorius emeritas). Dar dėstė 1998–2013 Vilniaus Gedimino technikos universitete, 2003–08 Klaipėdos universitete. 1992–96 Kauno technologijos universiteto pirmojo Senato pirmininkas ir pirmosios Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų pirmininkų konferencijos prezidentas, 1994–2000 Lietuvos mokslo tarybos narys. Stažavo 1998 ir 2003 Didžiojoje Britanijoje.
Antanas Žiliukas
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: medžiagų ir konstrukcijų stiprumo ir irimo mechanika; erdvėlaivių, aviacinių ir jūrinių konstrukcijų patikimumas.
Knygos
Parašė monografijas Konstrukcinių elementų irimas (1988, rusų kalba), Saugi svarbių konstrukcijų mechanika (2003), Stiprumo ir irimo kriterijai (2006, anglų kalba 2011), vadovėlius Deformuojamų kūnų mechanika (2 d. 1994–95), Orlaivių techninė diagnostika ir patikimumas (1998), Medžiagų mechanika (2004), Orlaivių konstrukcijų mechanika (2007), Tamprumo ir plastiškumo teorija (2008), Irimo mechanika (2008), knygas Pirmasis Kauno technologijos universiteto Senatas (1996), Pokario ąžuolų paunksmėje (2 d. 2000–04), Netoli stiprumo ribos (2016), Šviesa pro debesis (2016), Šlamant Tėvynės ąžuolams (2017), Nenutilkit, varpai (2019), Kalvų ir ežerų įkvėpti (2021), Mechanikos mokslo įkvėpti (2022), Kauno technologijos universiteto Senato kelias (2024). Vienas Mechanikos terminų žodyno (2019) sudarytojų. Išleido poezijos rinkinius Saulė virš miško (2011), Žalia spalva (2014), Laikas būti žmogumi (2015), Dorybė, kaip tekanti upė (2020), Nuo aušros iki žaros (2023).