Antietamo mūšis (Antjètamo mšis), Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo mūšis (1862 09 17).
Tikėdamasi perkelti karą į šiauriečių teritoriją, ten gauti karinę paramą bei padrąsinti Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, pripažinti (ir paremti) Konfederaciją (Amerikos konfederacijos valstijos), pietiečių Šiaurės Virdžinijos armija (apie 55 000 karių, vadas R. E. Lee) perėjo Potomaco upę. Pertvarkyta šiauriečių Potomaco armija (apie 97 000 karių, vadas G. McClellanas) 09 07 išžygiavo iš Vašingtono ir prie Antietamo (Potomaco intakas, Merilando valstija) pietiečius sustabdė didžiausiame karo pradžios mūšyje. Šiauriečiai prarado apie 12 000, pietiečiai – apie 10 000 karių.
Antietamo mūšis (spalvota litografija, 1888, dailininkas nežinomas)
Nors mūšį faktiškai laimėjo konfederatai, strategiškai aplinkybėmis geriau pasinaudojo prezidentas A. Lincolnas, pagrasinęs į laisvę paleisti vergus, jeigu pietiečiai neišformuos savo armijų. Generolas R. E. Lee grįžo į Potomaco dešinįjį krantą. Antietamo mūšiu baigėsi pirmasis konfederatų įsiveržimas į šiaurę.