antigeno ir antikūno reakcija

antigèno ir antikno reãkcija. Jos metu antigenai ir antikūnai specifiškai jungiasi tarpusavyje sudarydami imuninį kompleksą. Antigeno ir antikūno reakciją lemia sąveikaujančių struktūrų komplementariškumas, ji vyksta veikiant vandeniliniams ryšiams, hidrofobinei elektrostatinei sąveikai ir Van der Vaalso jėgoms (antigeninis determinantas jungiasi su antikūno aktyviuoju centru). Antigeno ir antikūno reakcijos pirmoje stadijoje antigeninis determinantas greitai specifiškai jungiasi su aktyviuoju centru. Antroji nespecifinė stadija vyksta lėčiau, susidaro imuninis kompleksas, kuris yra netirpus ir iškrinta nuosėdomis. Susidariusių junginių patvarumas priklauso nuo antigenų ir antikūnų kiekybinių santykių. Pagal antikūno funkciją antigeno ir antikūno sąveikoje skiriamos: agliutinacija, precipitacija, komplemento sujungimo, neutralizacijos, imunofluorescencijos, imunofermentinės reakcijos. Antigeno ir antikūno reakcija – humoralinio imuniteto pagrindas. Atliekamos in vitro, plačiai taikomos įvairiuose imunologiniuose tyrimuose.