antiglobalzmas (anti… + pranc. global – bendras, visas, vientisas), prieš globalizaciją nukreiptas judėjimas. Antiglobalizmo atsiradimui įtakos turėjo Šaltojo karo pabaiga, kai susidarė sąlygos panaikinti valstybių pasidalijimą į priešingus ideologinius blokus, t. p. Vidurio bei Rytų Europos šalių reformos, kuriomis buvo paneigti socialistinės sistemos privalumai. Per Šaltąjį karą susiklosčiusi geopolitinė situacija lėmė Vakarų valstybių visuomenių pritarimą kapitalistinei sistemai, jį dar labiau sustiprino socialistinės sistemos žlugimas, paskatindamas kai kuriuos politikos analitikus paskelbti vadinamąją istorijos pabaigą.

Dauguma nepritariančiųjų globalizmui nepatenkinti esama vadinamąja neoliberalia pasaulio tvarka, turtingųjų šalių vyravimu ir kapitalistine sistema. Daugiausia antiglobalizmas nukreiptas prieš Pasaulio prekybos organizacijos veiklą. Šios organizacijos veikla nepatenkintų protestuotojų grupės su išlyga skirstomos į aplinkosaugininkus, profesinių sąjungų narius ir neturtingų pasaulio valstybių gynėjus. Visas antiglobalistines grupes vienija siekis riboti prekių, paslaugų, kapitalo ir informacijos srautus. Dažniausiai tokios radikalios grupės nepateikia konstruktyvių siūlymų, pasirenka netinkamas dėmesio patraukimo priemones (pvz., riaušes), daugelis jų siūlymų prieštarauja vieni kitiems. Kai kurios aplinkosaugos organizacijos, pvz., Tarptautinė Žemės draugų organizacija (įkurta 1971), teigia, kad Pasaulio prekybos organizacija ir tarptautinė prekyba skatina aplinkos taršą, nors prekyba, skatindama naujovių ir pažangių technologijų mainus, kaip tik teikia galimybių mažinti aplinkai daromą žalą, skatina ekonomikos plėtrą, nors lemia ne visada teigiamus darbo rinkos pokyčius.

Vakarų šalių profesinės sąjungos nepatenkintos kitų pasaulio šalių (tarp jų Vidurio ir Rytų Europos) konkurencija ir tariamai nesąžininga prekyba. Jų lobistinė veikla privertė Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovus svarstyti darbo rinkos klausimų įtraukimą į Pasaulio prekybos organizacijos darbotvarkę. Antiglobalistų teigimu, ekonomiškai silpnos šalys patiria daug nuostolių dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos vykdomos savanaudiškos savų rinkų apsaugos. Po 2001 09 11 teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose (Rugsėjo vienuoliktoji), kai tarptautinėje politikoje svarbiausia problema tapo terorizmas ir apsaugos nuo jo priemonės, antiglobalizmas gerokai susilpnėjo.

1523

antiglobalistai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką