antioksidántai (anti… + pranc. oxydant – oksiduojantis), gamtinės arba sintetinės medžiagos, stabdančios arba lėtinančios oksidaciją. Dėl oksidacijos sensta plastikai, dervėja kuras, tepaluose ir alyvose iškrinta nuosėdos, apkarsta riebalai, aliejus, pakinta kitų maisto produktų savybės. Antioksidantai reaguoja su aktyviaisiais radikalais arba tarpiniais oksidacijos reakcijos produktais ir taip stabdo jų poveikį medžiagai. Dažniausiai naudojami šie antioksidantai: aromatiniai aminai, fenoliai ir hidroksifenilsulfatai, fosfitai. Organizme vykstant oksidacijai susidaro laisvųjų radikalų, kurių perteklius veikia ląstelių makromolekules (baltymus, lipidus, angliavandenius, DNR). Žmogui tai gali būti daugelio ligų (aterosklerozės, vėžio, Alzheimerio ir Parkinsono ligų, kataraktos, reumatoidinio poliartrito) viena priežasčių. Nuo laisvųjų radikalų pertekliaus organizmą saugo antioksidacinė sistema, kurią sudaro jame esantys antioksidaciniai fermentai (superoksidismutazė, katalazė, glutationperoksidazė), kitos organizme susidarančios medžiagos (glutationas, lipo ir šlapimo rūgštys, melatoninas) bei su maistu gaunami antioksidantai – vitaminai C ir E, karotinoidai (beta karotinas, likopenas), t. p. fenolio įvairūs dariniai, flavonoidai, taninai.
927
435