antiutòpija (anti… + utopija), negatyvus ateities perspektyvų vertinimas. Dažniausiai turi grožinės literatūros formą. Susiformavo 20 amžiuje visuomenei nusivylus civilizacijos pažanga. Vaizduoja žmonijai grėsmingas visuomenės raidos perspektyvas. Antiutopija parodijuoja optimizmą, tikėjimą žmonijos pažanga, neribota mokslo, technikos ir gerai organizuotos valstybės galia. Parodo manipuliavimo žmonių sąmone, ekologinių sutrikimų, masinės kultūros vyravimo padarinius. Tai geriausiai išreiškė: J. Zamiatinas (Mes / My 1924), A. Huxley (Šaunusis naujasis pasaulis / Brave New World 1932), A. Koestleris (Vidurdienio prieblanda / Darkness of Noon 1940), G. Orwellas (Gyvulių ūkis / Animal Farm 1945, lietuvių kalba 1952 Londonas, 1989 Vilnius; 1984‑tieji / Nineteen-Eigthy-Four 1949, lietuvių kalba 1991), L. Mumfordas (Mašinos mitas / The Myth of the Machine 1967–70).
131