Anton von Webern

Anton von Webern

von Webern Anton (Antonas fon Vbernas) 1883 12 03Viena 1945 09 15Mittersill (Zalcburgo žemė; žuvo nuo Jungtinių Amerikos Valstijų kareivio atsitiktinės kulkos), Austrijos kompozitorius, dirigentas, pedagogas. Vienas žymiausių Vienos naujosios mokyklos atstovų (greta A. Schönbergo ir A. Bergo). Muzikos mokė motina (pianistė mėgėja), muzikos teorijos ir skambinti fortepijonu – E. Komaueris Klagenfurte. 1902–06 Vienos universitete studijavo muzikologiją (pas G. Adlerį ir kitus). 1904–08 lankė privačias A. Schönbergo pamokas. 1908–20 dirigavo Austrijos ir Vokietijos miestuose, 1922–34 – simfoninius koncertus darbininkams Vienoje, šiuolaikinės muzikos tarptautiniuose festivaliuose, iki 1938 buvo Austrijos radijo dirigentas.

Kūryba

Atsisakęs tonacijos ir tematizmo (atsisakymas ribojo išplėtotų formų kūrimą) kūrė vis trumpesnius kūrinius, pvz., ketvirtoji iš penkių pjesių orkestrui (1911–13) tik apie 20 s trukmės, 7 taktų. 3 dešimtmečio viduryje pradėjęs naudoti dodekafoniją A. von Webernas pakeitė formos plėtojimo principą, kuris tapo konstruktyvistinis, pagrįstas įvairiomis manipuliacijomis serija arba A. von Weberno pamėgtomis mikroserijomis. Kūriniuose, sukurtuose po 1928, vyrauja išretinta faktūra, kurią dažnai sudaro garsų taškai arba dėmės, atskirti pauzėmis (vėliau tai įvardyta kaip puantilizmas).

Pripažintas po mirties, išaukštintas pokario avangardistų. Kūryba negausi, bet ji rodo komponavimo išskirtinę meistrystę ir muzikos pažinimą.

Kūriniai

Sukūrė pasakaliją d‑moll (1908), kuri turi sąsajų su J. Brahmso, M. Regerio ir tonalinio laikotarpio A. Schönbergo kūryba bei savitų bruožų (būdinga glausta forma, pauzės), pjesių, simfoniją (1928), variacijas (1940) orkestrui, kamerinių ansamblių (styginių trio, 1927, koncertas 9 instrumentams, 1934), kūrinių fortepijonui solo, chorui (Nuplaukia lengvomis valtimis / Entflieht auf leichten Kähnen, S. George’s žodžiai, 1908, kantatos, 1939, 1943, abiejų H. Jone’s žodžiai), kūrinių balsui ir instrumentiniam ansambliui (3 liaudies tekstai / 3 Volkstexte 1924, A. von Webernas pirmąkart panaudojo dodekafoniją), balsui ir fortepijonui (5 dainose pagal S. George’s žodžius, sukurtose 1908 ir 1909, A. von Webernas perėmė A. Schönbergo tonacijos atmetimo idėją).

L: H. und R. Moldenhauer Anton von Webern. Chronik seines Lebens und Werkes Zürich 1980; K. Bailey The Twelve‑note Music of Anton Webern Cambridge 1991.

943