A. Canova. Pauline Borghese‑Bonaparte Pergalingosios Veneros pavidalu (marmuras, 1805–1808, Borgheseʼs galerija Romoje)

Canova Antonio (Antonijus Kanovà) 1757 11 01Possagno (prie Vicenzos) 1822 10 13Venecija, italų skulptorius. Neoklasicizmo atstovas. 1768–1773 mokėsi Venecijoje. Nuo 1810 Šv. Luko akademijos Romoje direktorius. Kūrė daugiausia Venecijoje ir Romoje. Ankstyvajai kūrybai būdinga baroko bruožai. Sukūrė puošnių antkapinių paminklų (Romoje – Klemenso XIV Apaštalų bažnyčioje, 1787, Klemenso XIII Šv. Petro bazilikoje, 1792; erchercogienės Marie Christine’os Augustiniečių bažnyčioje Vienoje, 1805), mitologinės tematikos skulptūrų (Amūras ir Psichė 1795), idealizuotų skulptūrinių portretų (Pauline Borghese‑Bonaparte Pergalingosios Veneros pavidalu 1805–1808, imperatoriaus Napoleono I, 1811). Marmurinis kūrinių paviršius kruopščiai poliruotas, skulptūros tikslios kompozicijos, aiškių, elegantiškų formų, harmoningų linijų. A. Canovos kūryba turėjo didelę įtaką 19 a. skulptoriams akademistams.

A. Canova. Hebė (marmuras, 1796–1817, Forlì pinakoteka)

2103

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką