ántys (Anatinae), žąsinių paukščių (Anseriformes) būrio vandens paukščių pošeimis. 113 rūšių.
kuoduotosios anties patinas (kairėje) ir patelė
Ančių pošeimiui priklauso dančiasnapiai, nardančiosios antys, plaukiojančiosios antys ir urvinės antys. Daugiausia paplitusios Šiaurės pusrutulyje, mažiau tropinio klimato juostoje. Snapas platus, jautrus, jo pakraščiuose raginės plokštelės. Plunksnos labai tankios, daug pūkų. Kojų 3 priekiniai pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Patinai (gaigalai) didesni už pateles, ryškesnių spalvų. Antys greitai skraido, gerai plauko, nardo. Dažniau veiklios vakare ir anksti ryte. Minta vandens bestuburiais, augalais, rečiau žuvimis. Gyvena poromis, kol patelė padeda 5–16 kiaušinių. Lizdus iškloja pūkais, patelės peri 3–4 savaites. Jaunikliai išsirita pūkuoti, greitai palieka lizdus. Antys šeriasi 2 kartus per metus. Lietuvoje 22 rūšys. Daugelis Lietuvos ančių žiemoja Vakarų ir Pietų Europoje, kai kurios lieka neužšąlančiuose vandenyse.
3102
Naminės antys
Naminės antys kilusios iš įvairių laukinių. Prijaukintos maždaug prieš 3000 m. daugelyje šalių. Pagal produkciją skirstomos į dėsliąsias, mėsines ir mišriąsias. Dėsliosios antys yra nedidelės, per metus sudeda 200–250 ir daugiau kiaušinių. Iš jų labiausiai paplitusios Indijos greitosios. Mėsinės antys yra didelės, nelabai dėslios. Svarbiausios jų: Pekino antys (labiausiai paplitusios), Ruano antys, Eilberio antys. Mišriosios antys yra vidutinio didumo ir dėslumo. Iš jų labiausiai paplitę chaki kambeliai. Naminės antys veisiamos visose klimato juostose.
Lietuvoje nuo seno daugiausia auginamos vietinės mėsinės antys. Po I pasaulinio karo buvo atvežta Ruano ančių, Indijos greitųjų, Eilberio ančių, juodųjų ančių, orgpingtonų. Daugiausia ančių tuo metu buvo auginama Užnemunėje. 1930 pabaigoje antys sudarė 6,1 % visų naminių paukščių. Po II pasaulinio karo ančių buvo labai sumažėję. 1948 į Arvydų žuvininkystės ūkį atvežta (iš Maskvos sr.) Pekino antys. 1957 Lietuvoje jau buvo 10 200 veislinių suaugusių Pekino ančių. 1963 į Rusnės žuvininkystės ūkį atvežta Pekino veislės vokiškosios populiacijos ančiukų. 1965–71 antiena sudarė 36–42 % visos Lietuvoje realizuotos paukštienos. 1972–75 į Arnionių, Kintų ir Drevernos žuvininkystės ūkius atvežta (iš Baltarusijos ir Kazachijos) Pekino veislės angliškosios populiacijos kiaušinių ir ančiukų, į Padievyčio žuvininkystės ūkį – iš Vokietijos amerikinės populiacijos Pekino veislės ančiukų. Daugiausia ančių (ypač Pekino veislės) buvo auginama Išlaužo, Bubių, Kintų žuvininkystės ūkiuose.
naminės antys
Gyventojai dar augina Ruano mėsinių, o iš mišriųjų ančių – chaki kambelius, muskusines antis. 1985–90 Lietuvoje kasmet buvo auginama 5 mln. ančių, realizuojama 11–12 tūkst. t jų mėsos; antiena sudarė 20–22 % realizuotos paukštienos. Po 1992 žemės ūkio reformos ančių Lietuvoje sumažėjo, jų veislynai likviduoti.
337