Anwar as Sadat

as Sadat Anwar (Anvaras as Sadãtas), tikr. Muḥammad Anwar as-Sādāt 1918 12 25Mit Abu al‑Kum (į šiaurę nuo Kairo, al Minufijos muchafaza) 1981 10 06Kairas, Egipto karinis ir politinis veikėjas. Maršalas. Kilęs iš daugiavaikės (13 vaikų) karo ligoninės raštininko šeimos. Jaunystėje simpatizavo Atatürkui, M. Gandhi, A. Hitleriui. 1938 baigė Karališkąją karo akademiją Kaire. Per II pasaulinį karą bendradarbiavo su Vokietijos ir Italijos specialiosiomis tarnybomis; tikėjosi šių valstybių remiamas išvaduoti Egiptą iš Didžiosios Britanijos valdžios. 1942–44 ir 1946–49 kalintas. 1949–50 dirbo žurnalistu. Nuo 1950 vėl karo tarnyboje. 1952 su kitais įkūrė Laisvųjų karininkų organizaciją (vadovas G. A. Nasseras), kuri 1952 07 nuvertė (be kraujo praliejimo) karalių Faruką I. 1953–56 Revoliucijos vadovavimo tarybos narys, 1955–56 valstybės ministras. 1957–58 Nacionalinio susirinkimo pirmininko pavaduotojas, 1960–61 ir 1964–68 pirmininkas, 1964–68 dar ir vienas iš viceprezidentų, 1969–70 vienintelis viceprezidentas. Nuo 1970 09 (po G. A. Nassero mirties) Egipto prezidentas. Nuo 1962 Arabų socialistų sąjungos narys, 1970–78 pirmininkas. Iš pradžių tęsė G. A. Nassero vidaus ir užsienio politiką; 1971 05 su SSRS pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį. 1973 10 06 susitaręs su Sirijos prezidentu Ch. al Assadu, netikėtai užpuolė Izraelį ir atsiėmė Sinajaus pusiasalio vakarinę dalį (arabų–Izraelio karai). Nors 10 11–20 Izraelis vėl atsiėmė prarastas žemes, bet karas labai sustiprino A. as Sadato autoritetą. Antra vertus, šis karas dar kartą parodė Egipto užsienio politikos (konfrontacijos su Izraeliu, bendradarbiavimo su komunistinėmis valstybėmis) neperspektyvumą. Dėl to A. as Sadatas iš esmės pradėjo ją keisti; 1973 11 pasirašė paliaubas su Izraeliu, 1974 atkūrė diplomatinius santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (nutraukti 1967), 1976 nutraukė 1971 sutartį su SSRS, stiprino ryšius su Vakarų valstybėmis, nuosaikiais arabų režimais. 1979 03 Vašingtone su Izraelio ministru pirmininku M. Beginu pasirašė taikos sutartį; Egiptas atgavo Sinajaus pusiasalį ir pirmasis iš arabų valstybių užmezgė su Izraeliu diplomatinius santykius (Camp Davido susitarimai 1978). Tai sukėlė daugumos arabų šalių nepasitenkinimą – jos pradėjo Egipto politinį ir ekonominį boikotą (nutraukė diplomatinius santykius ir ekonominę paramą, sustabdė narystę Arabų lygoje ir kita). Šalies viduje A. as Sadatas atsisakė šalies nekapitalistinės plėtotės ir pradėjo ūkio reprivatizaciją, skatino privatų sektorių ir užsienio kapitalo investicijas. 1978 vietoj panaikintos Arabų socialistų sąjungos įkūrė vyriausybinę Nacionalinę demokratų partiją ir tapo jos vadovu. 1981 10 06 Kaire per kariuomenės paradą nužudytas islamo fundamentalistų; Egipto prezidentu tapo M. H. Mubarakas, kuris iš esmės tęsė A. as Sadato politiką. Nobelio taikos premija 1978 (su M. Beginu).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką