Anykščių herbas (1992)

Anykščiai

Anykščiai

Šventoji

Anykščia, miestas Lietuvos šiaurės rytuose, prie Šventosios ir Anykštos santakos; rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras. 8491 gyventojas (2020).

Siaurasis geležinkelis į Panevėžį, plentai į Panevėžį, Rokiškį, Molėtus, Ukmergę. Didesnioji miesto dalis ir centras yra Šventosios kairiajame krante, dešiniajame krante – geležinkelio stoties rajonas (Ažùpiečiai). Vakarinėje miesto dalyje yra Kvarco tvenkinys, šiauriniame pakraštyje – Lagedžių miškas, šiaurės rytuose – Popo šilelis, pietryčiuose – Girelė, pietvakariuose – Anykščių šilelis. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, cerkvė.

Bendrovės: Anykščių energetinė statyba (įkurta 1947), Anykščių kvarcas (1968–95 kvarcinio smėlio gamykla), Anykščių melioracija (įkurta 1995), Anykščių ratas (įkurta 2000). Nedidelės audimo, siuvimo, trikotažo, veltinio gamybos, šlifavimo, medžio apdirbimo, baldų, maisto pramonės įmonės. Urėdija.

Ligoninė (nuo 1949), pirminės sveikatos priežiūros centras, psichikos sveikatos centras, visuomenės sveikatos biuras, maisto ir veterinarijos tarnyba, J. Biliūno gimnazija, A. Vienuolio progimnazija, A. Baranausko pagrindinė mokykla, kūrybos ir dailės, muzikos ir technologijos mokyklos, 4 vaikų darželiai, kultūros centras, kūno kultūros ir sporto centras, baseinas, menų centras, menų inkubatorius–menų studija, biblioteka. A. Baranausko ir A. Vienuolio memorialinis muziejus. Leidžiami laikraščiai Anykšta ir Šilelis. Lajų takas. Miesto schema Anykščių rajono savivaldybės žemėlapyje.

2271

3061

Architektūra

Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios Anykščiuose pietinis fasadas (1909; kairėje – A. Baranausko paminklas, 1993, skulptorius A. Sakalauskas)

vadinamojo Okuličiūtės dvarelio rūmai Anykščiuose (19 a. pirma pusė)

Anykščių senojoje dalyje (susiformavusioje 15 a. viduryje–18 a. pabaigoje) susipina savaimingos raidos spindulinio ir suformuoto stačiakampio plano formos. Centras pagal stačiakampį planą rekonstruotas prieš 1780 (trikampė aikštė pertvarkyta į keturkampę). Vyrauja 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės mediniai ir 1–3 aukštų mūriniai pastatai, yra grupė 4–5 aukštų sekcijinių namų. Neogotikinė bazilikinė dvibokštė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (1909), neoklasicistinė akmenų mūro koplyčia (1858), stačiatikių cerkvė (1867), geležinkelio stoties pastatas, vandens bokštas, 96 m ilgio plieninis santvarinis geležinkelio tiltas per Šventąją (visi pastatyti 1898). 20 a. antros pusės žymesni statiniai: pėsčiųjų tiltas per Šventąją (vyriausiasis konstruktorius V. Kvedaras), sporto kompleksas Mindaugo karūna (architektas J. Jurgelionis), A. Baranausko (prie bažnyčios; 1993, skulptorius A. Sakalauskas), A. Vienuolio (1982, skulptorius P. Aleksandravičius), Šv. Jono Nepomuko (miesto globėjo; skulptorius P. Kaziūnas) paminklai.

972

Istorija

Istorijos šaltiniuose Anykščiai pirmą kartą paminėti 1440 kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, kuriame buvo sukilę valstiečiai. 1442–52 vietininkas Radvila Astikaitis pastatydino pirmąją medinę katalikų bažnyčią (sudegė 1566). 15 a. antroje pusėje minimas Anykščių miestelis, 16 a. pirmoje pusėje kartais – apskritis. 1516 dvaras ir miestelis įkeisti Žemaičių seniūnui Mikalojui Radvilai; iki 18 a. pabaigos Anykščiai priklausė dvaro ir valsčiaus valdytojams. 16 a. pradžioje pastatyta cerkvė. 1557 Livonijos, 1625 švedų kariuomenė apiplėšė ir sudegino miestą. 17 a. būta medinės bažnyčios (sudegė 1656 per švedų antpuolį), 1768 pastatyta klasicistinė mūrinė (nugriauta 1899). 1773, 1778, 1780, 1783 Anykščiai degė; 1778–80 sudarytas klasicistinės rekonstrukcijos planas įgyvendintas iš dalies. 1777 veikė parapinė mokykla. 1792 suteiktos miesto teisės (1794 panaikintos, 1795 atkurtos) ir herbas. Po 1821, 1831 gaisrų ėmė sparčiai augti.

19 a. pirmoje pusėje greta bažnyčios pastatyta mūrinė varpinė, buvo dvi sinagogos. Po 1830–1831 sukilimo Anykščių dvaras su miesteliu atiteko Rusijos imperijos valstybės iždui, parapinė mokykla uždaryta. 1846 atkurta pradinė, 1853 įsteigta bajorų mokykla. Per 1863–1864 sukilimą Anykščiuose veikė ginklų dirbtuvė. Po sukilimo apie 200 apylinkės gyventojų ištremta į Sibirą. Į jų vietą atkelta rusų kolonistų. Miestelis degė 1870, 1872, 1873, 1876. 1898 per Anykščius nutiestas siaurasis Panevėžio–Švenčionių geležinkelis, įrengta stotis. 1902 pastatyta hidroelektrinė. 1909 vietoj senosios nugriautos pastatyta neogotikinė bažnyčia. Per I pasaulinį karą sudegė 186 namai. 1920 įsteigta progimnazija. 1926 pradėjo veikti vyno bendrovė. 1938 Anykščiai gavo miesto teises, tapo vasarviete. 1941 06 14 iš Anykščių ištremti 42 žmonės. 1941 per vokiečių okupaciją nužudyta apie 1500 Anykščių gyventojų, daugiausia žydų. 1944 traukdamiesi vokiečiai susprogdino abu tiltus per Šventąją, sunaikino dalį miesto. 1944 07 15 SSRS kariuomenė užėmė miestą. 1946–47 mieste ir jo apylinkėse veikė Vytauto apygardos, 1947–50 pabaigoje – Algimanto apygardos partizanai. 1947–51 sovietų valdžia ištrėmė 81 Anykščių gyventoją. Sovietų okupacijos metais išsiplėtė vyno gamyba, pastatyta vėlimo fabrikas, statybinių medžiagų kombinatas. Anykščiai buvo valsčiaus (1861–1947), Anykščių apskrities (1947–50), 1950–96 – rajono, vėliau – Anykščių rajono savivaldybės centras. 1989 ir 1992–95 Anykščiuose ėjo Sąjūdžio Anykščių tarybos leidinys Žiburys. 1992 patvirtintas Anykščių herbas. Anykščiuose (ar jų valsčiuje) gimė ir gyveno rašytojai K. Sirvydas, A. Baranauskas, J. Biliūnas, A. Vienuolis. 1740 gyveno apie 100, 1780 apie 160 šeimų, 1764 buvo 94, 1773 – 120, 1820 – 150 dūmų, 1851 – 280 šeimų.

1897 buvo 3947, 1923 – 3510, 1959 – 5442, 1970 – 8300, 1979 – 10 325, 1989 – 12 758, 2001 – 11 958, 2011 – 10 575 gyventojai.

1317

972

Objektų paieška
Paraisčių durpių telkinys
1576152452_0_iskasenos_sm-5e3c7e0642ba6dd3f3320a245cb8d3ab.png
Vidugirių smėlio telkinys
1576152452_0_iskasenos_sm-5e3c7e0642ba6dd3f3320a245cb8d3ab.png
Juodbalių smėlio telkinys
1576152452_0_iskasenos_sm-5e3c7e0642ba6dd3f3320a245cb8d3ab.png
Anykščių kvarcinio smėlio telkinys
1576152424_0_iskasenos_sm_zv-68f44a96e33208b7d61aa4083f1c54f3.png
Daujočių smėlio ir žvyro telkinys
1576152424_0_iskasenos_sm_zv-68f44a96e33208b7d61aa4083f1c54f3.png
Dagios smėlio ir žvyro telkinys
1576152469_0_iskasenos_zv-a2bce0fa46547da4f1da4f1cf9d339c4.png
Jurgiškio žvyro telkinys
1576152469_0_iskasenos_zv-a2bce0fa46547da4f1da4f1cf9d339c4.png
Svėdasų žvyro telkinys
1576152469_0_iskasenos_zv-a2bce0fa46547da4f1da4f1cf9d339c4.png
Ramaškonių žvyro telkinys
1576152469_0_iskasenos_zv-a2bce0fa46547da4f1da4f1cf9d339c4.png
Jononių žvyro telkinys
1576152469_0_iskasenos_zv-a2bce0fa46547da4f1da4f1cf9d339c4.png
Kurklių žvyro telkinys
1576152469_0_iskasenos_zv-a2bce0fa46547da4f1da4f1cf9d339c4.png
Šerelinės žvyro telkinys
1576152469_0_iskasenos_zv-a2bce0fa46547da4f1da4f1cf9d339c4.png
Svirnų žvyro telkinys
1576152173_0_draustiniai_bot-7716fe794474cf8b7f5d35af7652ad3a.png
Gykių botaninis draustinis
1576152188_0_draustiniai_btz-25194248bb0ddb8219abe1acf4f78c14.png
Žaliosios pievų botaninis zoologinis draustinis
1576152203_0_draustiniai_gen-a8c55fa90c61ae8005b428a7b3359c71.png
Troškūnų miško beržo genetinis draustinis
1576152219_0_draustiniai_geol-03d62e0b5a34e097c1bdd9ab90951198.png
Pelyšos geologinis draustinis
1576152274_0_draustiniai_kra-836cf60d24d660135aafc778f6120f56.png
Šventosios kraštovaizdžio draustinis
1576152261_0_draustiniai_ich-4b201aba8ad1ab10a189947f782e150b.png
Šventosios ichtiologinis draustinis
1576152248_0_draustiniai_hid-d841719170450a920bef1f1da0681e4b.png
Plaštakos hidrografinis draustinis
1576152248_0_draustiniai_hid-d841719170450a920bef1f1da0681e4b.png
Virintos hidrografinis draustinis
1576152234_0_draustiniai_geom-d6837eaa1046c51308ed3bef2fe182a8.png
Baldono geomorfologinis draustinis
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Varniaus atodanga
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Barboros akmuo
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Pavarių akmuo
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Abromiškio atodanga
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Puntukas
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Puntuko brolio akmuo
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Šlavės atodanga
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Daumantų atodanga
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Vetygalos atodanga
1576152323_0_gamt_pavel_geo-ee841dee4aad7c83395626ef7761aa80.png
Vildžiūnų atodanga
1576152339_0_gamt_pavel_hid-684343e5ec2dd81ddd7111806c89d552.png
šaltinis Karalienės liūnas
1576152339_0_gamt_pavel_hid-684343e5ec2dd81ddd7111806c89d552.png
Kavarsko tufų (Šv. Jono) šaltinis
1576152339_0_gamt_pavel_hid-684343e5ec2dd81ddd7111806c89d552.png
Riklikų šaltinis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Papilių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Varniškių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Piliakalnio (Levaniškių) piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Palatavio piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Šeimyniškėlių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Piliakalnio piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Marijampolio (Piktagalio) piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Liudiškių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Bijeikių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Buivydų piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Šovenių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Paberžės piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Vilkatėnų piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Buteikių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Melėnų piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Jonydžių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Jašiškio (Baltušavos) piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Kalvelių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Svirnų (Žiogų) piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Trakinių piliakalnis
1576152664_0_piliakalniai-a24858307d39a08e8a723e7e6d9efcb0.png
Vargulių piliakalnis
1576152735_0_sen_gyvenv-2f48e9aa0bd829e8dfddc380d0a8d943.png
akmens amžiaus senovės gyvenvietė
1576152735_0_sen_gyvenv-2f48e9aa0bd829e8dfddc380d0a8d943.png
Liudiškių senovės gyvenvietė
1576152735_0_sen_gyvenv-2f48e9aa0bd829e8dfddc380d0a8d943.png
Riklikų senovės gyvenvietė
1576152735_0_sen_gyvenv-2f48e9aa0bd829e8dfddc380d0a8d943.png
Jakšiškio senovės gyvenvietė
1576152290_0_dvarvietes-357780faf747863ba296372c0bae4572.png
Svėdasų dvarvietė
1576152290_0_dvarvietes-357780faf747863ba296372c0bae4572.png
Butėnų dvarvietė
1576152290_0_dvarvietes-357780faf747863ba296372c0bae4572.png
Anykščių dvarvietė
1576152290_0_dvarvietes-357780faf747863ba296372c0bae4572.png