aorta

aòrta (aorta < gr. aortē), žmogaus, stuburinių ir kai kurių bestuburių gyvūnų (moliuskų, nariuotakojų) pagrindinė arterija.

Žmogaus ir žinduolių

Žmogaus ir žinduolių aorta prasideda iš širdies kairiojo skilvelio praplatėjimu – aortos stormeniu, kuriame yra 3 ančiai (išsigaubimai). Iš dešiniojo ir kairiojo ančių prasideda vainikinės širdies arterijos. Prasidėjusi aorta kyla aukštyn (ši atkarpa vadinama kylančiąja aorta), pasuka lanku į kairę ir į užpakalinę kūno dalį (vadinamasis aortos lankas), po to leidžiasi pagal stuburą žemyn (nusileidžiančioji aorta, kuri iki diafragmos vadinama krūtinės aorta, žemiau – pilvine aorta) ir suskyla į 2 bendrąsias klubo arterijas. Nuo aortos atsišakoja magistralinės arterijos, kuriomis (arba jų atšakomis) arterinis kraujas teka į įvairius organus (smegenis, širdį, žarnyną, inkstus, galūnes).

Gyvūnų

Žuvų pilvine aorta kraujas teka į žiaunas, ten atsišakoja 4–6 poriniai žiauniniai aortos lankai, iš jų kraujas suteka į porinę nugarinę aortą, kuria kraujas nukreipiamas tiek į priekinę, tiek į užpakalinę kūno dalį. Sausumos stuburinių evoliucijoje išnykus žiaunoms ir dviem pirmiesiems aortos lankams trečiasis lankas tapo vidine miego arterija. Daugumos stuburinių gyvūnų pilvinė aorta yra sutrumpėjusi ir virtusi aortos kamienu ar tik stormeniu. Ketvirtas–šeštas aortos lankai visai ar iš dalies (ketvirtas ir šeštas) redukavosi. Iš ketvirtojo susiformavo didžiojo kraujo apytakos rato dešinysis ir kairysis aortos lankai, o iš šeštojo – plautinis kamienas ir plautinės arterijos. Varliagyviams ir ropliams būdingos porinės nugarinės aortos. Paukščių nusileidžiančioji aorta kilusi iš dešiniosios, žinduolių – iš kairiosios nugarinės aortos.

1100

675

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką