ãpeironas (gr. apeiron – begalybė), senovės graikų filosofijos sąvoka. Jonijos natūrfilosofijos mokyklos atstovas Anaksimandras Miletietis šį terminą vartojo kaip būdvardį, nusakantį būties pirmojo prado neapibrėžtumą. Pitagoro mokykloje, vėliau Platono akademijoje šiai sąvokai suteiktas daiktavardinis pobūdis (to apeiron), tačiau ji buvo vartota tik su priešingos reikšmės sąvoka ir reiškė neapibrėžtį, priešinamą tam, kas apibrėžta. Pastaroji priešprieša atitiko Aristotelio vėliau aprašytą materijos ir formos priešpriešą.
1076