apibeñdrinimas, perėjimas nuo siauresnių sąvokų ir teiginių prie platesnių. Apibendrinimas nusako bendruosius teiginius, dėsnius, principus. Jie išvedami induktyviai (remiantis empiriniais duomenimis) arba deduktyviai (pagal taisykles). Apibendrinimo rūšys: perėjimas nuo konkretaus turinio požymių, teiginių į loginius (matematinius) kintamuosius dydžius; vienos objektų srities dėsningumų perkėlimas į kitą objektų sritį; kelių dėsnių jungimas į vieną bendresnį dėsnį įvedant naujas taisykles, operacijas, charakteristikas ir kita. Gali būti apibendrinamos ištisos teorijos. Pavyzdžiui, absoliučioji geometrija yra Euklido ir Lobačevskio geometrijų apibendrinimas; pastarosios yra pirmosios atskiri atvejai. Apibendrinimas yra priemonė paprastumui moksle realizuoti. Apibendrinta teorija įgalina konkretinti ankstesnes teorijas. Gnoseologiškai apibendrinimas reiškia perėjimą į aukštesnį abstrakcijos lygį, kai galima efektyviau aiškinti, tikslinti faktus.
314