Apdėmė, Apidomė, senovės lietuvių gyvenamosios vietos keitimo dievas. Apidėmę mini J. Łasickis (16 a.). Manoma, kad tai buvusios sodybvietės dvasia, kuri persikelia kartu su žmonėmis. Žodis kildinamas iš priešdėlio ap ir žodžio demos arba domos (namas), t. y. apynamė.
1045