aplinkà, gamtos objektų, reiškinių ir sąlygų visuma, kurioje gyvena individas, populiacija ar rūšis. Gyvieji organizmai su aplinka susiję tiesioginiais ir netiesioginiais ryšiais. Aplinka skirstoma į abiotinę ir biotinę. Tai neorganinių sąlygų (abiotinių veiksnių) visuma, kurioje egzistuoja visi gyvieji organizmai. Gyvybės formų gausai ir plitimui ji dažniausiai yra svarbiausia. Organizmai veikia aplinką ir dėl gyvybinių procesų ją keičia (palaiko CO2 ir O2 santykį atmosferoje, dalyvauja dirvodaros procesuose). Organizmų veiklos suformuota ar smarkiai paveikta abiotinės aplinkos dalis kartais vadinama biogenine aplinka. Ją sudaro gamtos veiksniai ir reiškiniai, atsiradę dėl kitų organizmų veiklos (daugeliui mikroorganizmų biotiniai veiksniai yra organizmo šeimininko vidinė terpė). Žmogaus veiklos smarkiai paveikta abiotinės ir biotinės aplinkos dalis vadinama antropogenine aplinka. Žmogaus biologijoje išskiriama aplinka, kuri apima žmonių socialinius ryšius ir santykius.
aplinka
455