aplinkà, žmogų (visuomenę) supanti ir abipusiais ryšiais su juo susijusi negyvosios ir gyvosios gamtos bei antropogeninių teritorijos elementų visuma. Aplinkos geografinė samprata dažniausiai taikoma nagrinėjant gamtos ir žmogaus ekologinius santykius, ypač formuojant šios sąveikos metodologines nuostatas ir organizuojant aplinkos apsaugą; antropoekosistema traktuojama kaip ekologinės sistemos, kurios centrinis organizuojantysis elementas (šeimininkas) yra žmogus, o kiti su juo susiję gamtiniai ar antropogeniniai dariniai sudaro jo gyvenamąją aplinką (namus).
321