aplinkótyra, mokslo šaka, tirianti aplinkos antropogeninius pokyčius ir jų poveikį gyvajai gamtai ir žmogui. Susiformavo 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje, kai ekonomikos augimas lėmė spartų poveikį aplinkai, padidėjo tarša. 20 a. 8 dešimtmetis dažnai vadinamas žaliuoju, arba aplinkos, dešimtmečiu, kai labai išaugo visuomenės ir mokslininkų dėmesys vis gilėjančioms aplinkos problemoms. Per šį dešimtmetį išsivysčiusiose Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse buvo įsteigta valstybinių ir tarptautinių aplinkos institucijų, pradėti įvairiapusiai aplinkos tyrimai. Aplinkotyra yra glaudžiai susijusi su ekologija.
Lietuvoje
Iki nepriklausomybės atkūrimo veikė aplinkos apsaugos įvairios institucijos, bet specialistai nebuvo rengiami ir beveik visa informacija apie aplinkos būklę buvo laikoma valstybine paslaptimi; tai labai ribojo aplinkos tyrimų galimybes. Po 1990 aplinkos užterštumo ir klimato kaitos poveikis gyvajai gamtai ir žmonių sveikatai tiriamas vis daugiau. Aplinkotyrą tiria Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, kitos aukštosios mokyklos ir Mokslų akademijos institutai. Aplinkos tyrimų ir aplinkos taršos poveikio gamtai bei žmogaus sveikatai rezultatai skelbiami moksl. žurnaluose ir periodiniuose leidiniuose (Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, Ekologija, Biologija, Geografija, Jūra ir aplinka). Išleista vadovėlių: K. Šešelgis Aplinkos apsauga (1991), P. Baltrėnas ir kiti Aplinkos apsauga (1996), R. Juknys Aplinkotyra (2005).
3052