apostòlikai (gr. apostolikos < apostolos – pasiuntinys), krikščionių sekta. Veikė 3–4 a. Mažojoje Azijoje (Frigija, Kilikija, Pamfilija ir kitur). Dar vadinami apotaktikais (atsižadėjusiaisiais).
Siekė sugrįžti prie apaštalų gyvenimo būdo. Imperatoriaus Diokleciano krikščionių persekiojimų laikais daugelis apostolikų buvo nukankinti. Vėliau patyrė gnostikų įtaką ir tapo viena enkratitinių (susilaikančiųjų) sektų. Smerkė santuoką, privačią nuosavybę, nevalgė mėsos, negėrė vyno, todėl negalėjo švęsti Eucharistijos. Išstoję iš sektos neturėjo teisės į ją grįžti.
Su apostolikai kovojo Bazilijus Didysis ir Epifanijus Salaminietis. Imperatorius Teodosijus I Didysis keliais ediktais uždraudė visas enkratitines sektas.
apotaktikai