apskaità, buhaltèrinė apskaità, įmonės ūkinių operacijų stebėjimo, registravimo, sisteminimo, apibendrinimo ir veiklos rezultatų nustatymo pinigine išraiška sistema.

Apskaita teikia 70–80 % visos ekonominės informacijos apie įmonės ūkinę veiklą. Apskaita skirstoma į valdymo apskaitą (arba vidaus) ir finansinę apskaitą (arba išorės).

Apskaitos principai

Įmonės apskaita vedama remiantis bendraisiais apskaitos principais. Įmonės (ekonominio vieneto) principas (dar vadinamas įmonės autonomiškumo principu) reiškia, kad įmonės sąskaitos turi būti atskirtos nuo jos savininkų asmeninių sąskaitų. Tęstinumo principas remiasi prielaida, kad įmonė egzistuos neribotą laiką, jos veikla nenutrūks dėl bankroto ar kitų priežasčių. Piniginio įkainojimo principas – visos ūkinės operacijos turi būti atliekamos naudojant piniginį mato vienetą. Išlaidų (savikainos) principas – tinkamiausia turto (paslaugų) įsigijimo vertinimo bazė yra pradinė jo kaina arba faktinės įsigijimo išlaidos. Periodiškumo principas – įmonės ūkinė veikla sąlygiškai skirstoma į tam tikrus laikotarpius, kad būtų galima parengti ūkinės veiklos finansines ataskaitas. Duomenų kaupimo principas – visos ūkinės operacijos fiksuojamos tada, kai jos įvyksta. Palyginimo principas – teikiama informacija leidžia palyginti įvairių įmonių finansinių ataskaitų duomenis. Pastovumo principas teigia, kad apskaitos metodika negali dažnai keistis, turi būti perimama iš vieno laikotarpio į kitą.

Apskaitos elementai

Apskaitos svarbiausi elementai: dokumentavimas, inventorizavimas, sąskaitos, dvejybinis įrašas, įkainojimas, kalkuliavimas, buhalterinis balansas, atskaitomybė. Dokumentais įforminama visa įmonės ūkinė veikla. Dokumentavimo tikslumas tikrinamas inventorizuojant. Sąskaitų sistema leidžia sugrupuoti duomenis apie apskaitos objektus. Ūkinės operacijos sąskaitose fiksuojamos dvejybiniu įrašu (kiekviena ūkinė operacija parodoma tokia pat skirtingų sąskaitų debete ir kredite suma). Dokumentuose ir sąskaitose esantys duomenys įvertinami pinigais. Įkainojimas sudaro būtinas sąlygas produkcijos savikainai nustatyti (kalkuliuoti). Tam tikro laikotarpio apskaitos darbas baigiamas sudarant balansą ir rengiant atskaitomybę. Taip gaunami apibendrinti duomenys bei patikrinamas ataskaitinio laikotarpio apskaitos tvarkymas.

Klaidų taisymo būdai

Apskaitoje neleistini net mažiausi netikslumai ir klaidos. Rastos klaidos taisomos šiais būdais: korektūros (klaidingas skaičius ar tekstas išbraukiamas vienu brūkšniu, virš jo įrašomas teisingas, šalia – Ištaisytu tikėti ir pasirašoma); papildomo įrašo (jei įrašytas mažesnis nei turėjo būti skaičius, surašoma trūkstamos sumos dydžio papildoma sąskaitų korespondencija); storno, arba raudonojo storno (neteisinga sąskaitų korespondencija panaikinama užrašant tokią pat, tik neigiamais skaičiais, kartu teigiamais skaičiais surašoma teisinga; neigiami skaičiai rašomi raudonai arba apibrėžiami rėmeliu). Piniginiuose dokumentuose taisymai draudžiami. Patvirtinus finansinę atskaitomybę jos duomenys netaisomi. Rastos klaidos taisomos sudarant paskesnę finansinę atskaitomybę.

647

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką