apýgarda, 1944 pabaigos–1953 lietuvių antisovietinių partizanų karinis teritorinis vienetas. Didesnė už rinktinę, mažesnė už sritį: kelios rinktinės sudarė apygardą, o kelios apygardos – sritį. Dėl partizaninio karo sunkumų ir taktiniais sumetimais apygardų ribos keitėsi; apygardos teritorija paprastai apimdavo 3–4 apskritis. Apygardos vadas ir štabo nariai dažniausiai buvo renkami junginių vadų (rinktinių, kuopų ir kitų) pasitarimuose. Nuo 1949, įkūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, apygardos vadą skirdavo srities vadas. Turėjo savo statutus (iki Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įkūrimo), leido spaudą.

Pirmoji buvo įkurta Vyčio apygarda (veikė 1944 12–1953 01). Vėlesnės: Didžiosios Kovos apygarda (1945 02–1950 11), Tauro apygarda (1945 08–1952 06), Vytauto apygarda (1945 08–1951 12), Žemaičių apygarda (1946 06–1953 08; sudaryta iš 1945 03–1946 06 veikusio Žemaičių legiono), Dainavos apygarda (1946 05–1952 08; sudaryta iš nuo 1945 11 veikusios A apygardos), Jungtinė Kęstučio apygarda (1946 09–1948 07; 1948 07–1953 06 Kęstučio apygarda), Algimanto apygarda (1947 05–1950 11) ir Prisikėlimo apygarda (1948 04–1952 06). 1947 vienu metu veikė 8 apygardos. Jų struktūra išliko iki organizuoto partizaninio karo pabaigos (1953).

2640

2827

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką