apýgardos mokyklà, 18 a. pabaigos Lenkijos ir Lietuvos Valstybės šešių klasių septynmetė (penkta šių mokyklų klasė buvo dvimetė) vidurinė mokykla.
1783 Edukacinė komisija taip pavadino vaivadijos mokyklą. 1783 Edukacinei komisijai pertvarkius mokyklų administracinę struktūrą Lenkija suskirstyta į šešias, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – į keturias švietimo apygardas, kuriose buvo po vieną apygardos mokyklą: Lietuvos su apygardos mokykla Gardine, Žemaitijos su apygardos mokykla Kražiuose, Naugarduko su apygardos mokykla Naugarduke ir Polesės su apygardos mokykla Lietuvos Brastoje. Apygardos mokykla dar veikė Vilniuje ir Minske.
Apygardos mokyklos buvo atsakingos už žemesnio lygio mokyklų (apygardėlės mokyklų) kontrolę ir pavaldžios aukštesnės pakopos mokykloms (universitetams). Mokymo programoje buvo matematika, geometrija, geometrinė braižyba, algebra, dorovinis auklėjimas, gramatika, logika, kalbos (lenkų, lotynų, kai kuriose prancūzų ir graikų), poetika, metafizika, fizika, chemija, istorija, geografija, rašymas ir kompozicija. Apygardos mokyklos programiniai reikalavimai ir metodiniai nurodymai atspindėjo J. Locke’o, J.-J.-Rousseau, fiziokratų idėjas (fiziokratizmas). Apygardos mokyklų vadovėliai, dėstomoji kalba buvo lenkų.
Po 1803–1804 švietimo reformos apygardos mokykla pavadinta gimnazija.