Aragònas (Aragón), istorinė ir autonominė sritis Ispanijos šiaurės rytuose. Autonominė sritis apima Huescos, Saragosos ir Teruelio provincijas.
Aragono kraštovaizdis; geležinkelio viadukas Rodéno vietovėje Saragosos provincijoje
Plotas 47 650 km2. 1,32 mln. gyventojų (2019). Centras – Saragosa (666 900 gyventojų, 2018); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2018): Huesca (52,5), Teruelis (35,7).
Didesnioji Aragono dalis – kalvota Aragono lyguma. Šiaurėje – gilių slėnių išraižyti Pirėnų kalnai (didžiausias aukštis 3404 m, Aneto viršūnė), pietuose – Iberijos kalnai.
Klimatas mediteraninis, sausas. Saragosoje sausio vidutinė temperatūra 0 °C, liepos 25 °C. Kalnuose žiemą temperatūra nukrinta iki –20 °C. Per metus iškrinta 400 mm kritulių.
Per Aragoną teka Ebro ir jo intakai – Aragonas, Gállego, Cinca, Guadalope. Kalnų upėse daug hidroenergijos išteklių. Lygumose upių vandeniu drėkinamos žemės. Diduma Aragono – sausosios stepės ir pusdykumės, Pirėnų priekalniuose – tankūs miškai (miškai ir krūmai užima 45 % Aragono teritorijos). Pirėnų kalnuose yra Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas.
Aragone pagaminama 15 % Ispanijos elektros energijos. Kasama lignitas (Utrillaso baseine), geležies rūda. Lydomas aliuminis (Sabiñánigo), yra elektrochemijos, sunkiojo vandens gamybos įmonių. Pramonės svarbiausias centras – Saragosa (gaminama automobiliai, geležinkelio transporto priemonės, elektros prietaisai, plastikai, tekstilė, avalynė, konservai, siuvami drabužiai; didžiausia įmonė General Motors de España). Maždaug pusę dirbamosios žemės užima javai (kviečiai, kukurūzai, miežiai). Drėkinamose žemėse – sodininkystė, daržininkystė. Be to, auginama cukriniai runkeliai, vynmedžiai, alyvmedžiai, migdolai. Veisiama kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Turizmas.
2097
Istorija
Per II pūnų karą (218–201 pr. Kr.) dabartinio Aragono teritoriją užkariavo romėnai, 5 a. antroje pusėje – vestgotai, 711–719 – maurai.
9 a. pradžioje Karolis Didysis Ispanijos markos teritorijoje sukūrė Arago grafystę, kuri 9 a. viduryje atiteko Navaros karalystei. 1035 Navaros karalius Sančas III įkūrė nepriklausomą Aragono karalystę ir atidavė sūnui Ramirui I. 1076 Aragonas prisijungė Navarą, 1118 iš maurų atėmė Saragosą ir paskelbė ją sostine; 1137 susijungė su Katalonija. Kai 1213 prie Muret Aragono karalius Petras II pralaimėjo prancūzams (albigiečiai), Aragono valdovai nustojo veržtis į Pietų Prancūziją; 1229–35 užkariavo Balearų salas, 1282 – Siciliją, 1323–24 – Sardiniją, 1435 – Neapolio karalystę, ir 14 a.–16 a. pradžioje Aragono karalystė buvo dominuojanti politinė jėga vakarinėje Viduržemio jūros regiono dalyje.
1479 Aragonas susijungė su Kastilija, 1516 tapo suvienytos Ispanijos karalystės autonomine dalimi (iki 17 a. pabaigos atskiri kortesai, administracija bei muitinės prie sienos su Kastilija). 1833 Aragonas padalytas į dabartines Huescos, Saragosos ir Teruelio provincijas. 1978 gavo autonominės srities statusą.
2271