Archangelsko sritis

Archángelsko srits (rus. Архангельская область, Archangelskaja oblast) yra Rusijos europinės dalies šiaurėje, prie Barentso, Baltosios, Karos jūrų; apima ir jų salas (Prano Juozapo Žemę, Naująją Žemę, Kolgujevo, Vaigačo, Solovkų salas). Plotas 587 400 km² (su Nencų autonomine apygarda). 1,14 mln. gyventojų (2021; daugiausia rusai). Centras – Archangelskas (344 927 gyventojai; 2021); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Severodvinskas (180,8), Kotlasas (74,6), Novodvinskas (37,2). Miesto gyventojų 74 %. Gyventojų vidutinis tankis 1,89 žm./km². Archangelsko sritis suskirstyta į 21 rajoną. Archangelsko sritis įkurta 1937.

Kalvotos lygumos su plačiais slėniais. Klimatas arktinis, subarktinis, vidutinių platumų; sausio vidutinė temperatūra –13 °C, liepos 10–16 °C; kritulių 400–500 mm per metus. Dauguma upių priklauso Arkties vandenyno baseinui: Dvina, Onega, Mezenė, Pečiora, Pinega, Vaga. Didžiausi ežerai: Lačia, Kenas, Kožas. Daug pelkių. Auga taiga; šiaurės rytuose yra tundra, piečiau – miškatundrė. Miškingumas 39 %. Pinegos draustinis, Solovkų salų muziejus rezervatas, Vodlos, Keno ežero nacionaliniai parkai.

Yra naftos (ištekliai 775 mln. t), gamtinių dujų (485 mlrd. m³), durpių (1470 mln. t), anglių (215 mln. t), chromo (1,2 mln. t), mangano rūdos (130 mln. t), deimantų. Mineralinės versmės. Miško ruošos, medžio apdirbimo, popieriaus pramonė pagamina 42 % Archangelsko srities pramonės produkcijos (tai sudaro 11 % Rusijos padarinės medienos, 10 % pjautinės medienos, 33 % celiuliozės, 9 % popieriaus ir 39 % kartono pramonės produkcijos). Žuvų konservų, mašinų, miško pramonės įrangos gamyba. Laivų statyba (Severodvinske statomi ir atominiai povandeniniai laivai). Auginama javai (29 % visų pasėlių), pašariniai augalai (61 %), bulvės, daržovės. Galvijininkystė. Archangelsko srities šiaurėje – elnininkystė, žvėrininkystė, žuvininkystė. Medžioklė, žvejyba. Plesecko kosmodromas. Maskvos–Archangelsko geležinkelis ir plentas, Konošos–Vorkutos, Oboziorskajos–Belomorsko geležinkeliai. Jūrų, upių uostai: Archangelskas, Onega, Mezenė, Narjan Maras. Archangelsko oro uostas.

799

Lietuviai

Po Spalio perversmo (1917) Cholmogoruose ir Solovkų salose buvo įkurti vieni pirmųjų Sovietų Rusijos lagerių politiniams kaliniams. 1938–60 Archangelsko srityje veikė daug lagerių, kuriuose kalėjo šimtai tūkstančių įvairių tautybių kalinių. Po II pasaulinio karo daugelyje jų (Puksoozero, Čiornoje ozero, Velsko, Kargopolio, Plesecko ir kituose lageriuose) kalėjo keli tūkstančiai politinių kalinių iš Lietuvos. Kaliniai kirto ir plukdė mišką, dirbo statybose, lentpjūvėse, medžio apdirbimo, laivų statybos ir remonto įmonėse, tarybiniuose ūkiuose, tiesė geležinkelį.

1077