archyvstika Lietuvojè

Archyvistika Lietuvoje pagal 1997 patvirtintą mokslo sričių klasifikaciją priskiriama prie komunikacijos ir informacijos mokslų.

Lietuvoje archyvistika plėtojama nuo 19 amžiaus antros pusės. Ją 19 amžiaus antroje pusėje–20 amžiuje kūrė ir plėtojo rusų (N. Gorbačevskis, N. Berežkovas, V. Pašuto, N. Bžostovskaja), lenkų (S. Ptaszyckis, R. Mienickis), latvių (J. Sprogis) ir lietuvių (K. Jablonskis) istorikai bei archyvarai.

20 amžiaus devintame dešimtmetyje archyvistiką Lietuvoje plėtojo A. A. Baliulis, D. Būtėnas, S. Jegelevičius ir E. Banionis; pirmieji trys Lietuvos archyvus tyrė ir Lietuvai 1990 atkūrus nepriklausomybę. Daugiausia tiriama Lietuvos archyvų nuo 16 amžiaus istorija. Iki 20 amžiaus pabaigos archyvistika Lietuvoje buvo pagalbinė istorijos mokslo Lietuvoje disciplina.

Archyvistikos publikacijos buvo skelbiamos tęstiniame leidinyje „Lietuvos istorijos metraštis“ (leidžiamas nuo 1971). Lietuvos archyvų tarnyba 1988–2001 leido tęstinį neperiodinį leidinį „Lietuvos archyvai“. Veikia Lietuvos archyvarų draugija (įkurta 1992), Archyvarų asociacija (įsteigta 2009).

Lietuvos archyvistai 1957–1990 buvo rengiami Maskvos valstybiniame istorijos ir archyvistikos institute (dabartinis Rusijos valstybinis humanitarinis universitetas). Vilniaus universitete nuo 1966 studentams istorikams skaitomi archyvistikos specialieji kursai, 1990–1996 buvo rengiami archyvistai, 1999 patvirtinta archyvistikos studijų programa.

1483

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką