ardas

adas, įtaisas javų ir linų pėdams jaujoje (kartais pirtyje) džiovinti.

Ardą sudaro kelios eilės laisvai stumdomų kartelių porų, uždėtų ant sijų (ardakilų), esančių prie šoninių jaujos sienų. Ant ardo statydavo džiovinti (atrišę grįžtę) javų ir linų pėdus. Mažose jaujose būdavo viena, didesnėse – dvi arba trys viena virš kitos ardo eilės. Apatinės ardo eilės dažniausiai naudotos javams ir linams džiauti, viršutinės – įrankiams ar padargams gaminti skirtai medienai džiovinti. Ant dviejų žemesniosios eilės ardų sustatytas ir vienu aukštesniosios eilės ardu prispaustas javų ir linų kiekis vadintas lova. Jaujoje būdavo sudžiaustoma 4–12 lovų. Paskutiniąją ardų porą karklų vytelėmis pririšdavo prie ardakilų, kad pakrauti ardai neiširtų.

Lietuvoje ardai naudoti iki 20 a. vidurio.

2273

-lova