Argentnos dail
Seniausių laikų dailė
Išliko uolų piešinių (urvo Cueva de las Manos Patagonijoje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1999), iš ikikolonijinio laikotarpio – indėnų taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių: geometriniais ornamentais raštuotų audinių, keramikos (puoštos tapyba, figūrų pavidalo), papuošalų iš plunksnų, kulto apeigoms skirtų skulptūrų iš akmens, medžio, molio.
Cueva de las Manos uolų piešiniai
Kolonijinio laikotarpio dailė
Po ispanų užkariavimo 16 a. Argentinos dailei didelę įtaką turėjo ispanų menas. Kolonijinio laikotarpio vaizduojamoji dailė daugiausia religinio pobūdžio. Sukurta medinių skulptūrų, medžio drožiniais puoštų altorių retabulų. Pasaulietinėje dailėje vyravo portretai. Tradiciniais indėnų medžio drožiniais dažnai buvo puošiami miestiečių gyvenamųjų namų eksterjerai.
Dailė po nepriklausomybės paskelbimo
E. Pettoruti. Argentinos saulė, arba Artumas (aliejus, 1941)
Po nepriklausomybės paskelbimo pradėjo formuotis Argentinos nacionalinė dailė. Kurį laiką kūrė iš Europos atvykę dailininkai: prancūzų romantizmo sekėjas, buitinio žanro kūrėjas tapytojas Raymondʼas Monvoisinas (1790–1870), litografai, tapytojai Carlosas Enrique Pellegrini (1800–75), Césaris Hipólito Bacle’is (1794–1838), skulptorius Camilo Romairone’as. 19 a. pirmoje pusėje iškilo vietos dailininkai: grafikas Carlosas Morelis (1813–94), tapytojas peizažistas Prilidiano Pueyrredónas (1823–73), skulptorius Lucio Correa Moralesas (1852–1923). Klostėsi nacionalinės tematikos, realistinės krypties su stilizacijos apraiškomis dailė. 19 a. pabaigoje šią kryptį įtvirtino Eduardo Sivori (1847–1918), Eduardo Schiaffino (1858–1935), daugiausia vaizdavę paprastų žmonių gyvenimą. Impresionizmo įtaka ryški tapytojų Fernando Fadero (1882–1935), Martíno Malharro (1865–1911), skulptoriaus Rogelio Yrurtijos (1879–1950) kūryboje.
A. Berni. Juanitui Lagunai pažadėtasis pasaulis (koliažas, 1962)
20 a. 3 dešimtmetyje tapytojas primityvistas Raúlis Soldi (1905–94) subūrė vadinamąją avangardizmo mokyklą, pastūmėjusią dailės plėtotę modernizmo linkme. Jai priklausė kubistas E. Pettoruti, siurrealistė Raquel Forner (1902–88). Šiame dešimtmetyje (dėl Meksikos dailės įtakos) paplito neorealistinės krypties dailė. Vienas jos pradininkų A. Berni, tapytojai Demetrio Urruchua (1902–78), Juanas Carlosas Castagnino (1908–72) sukūrė monumentalių freskų. Buitinės tematikos realistinių kūrinių nutapė Lino Enea Spilimbergo (1896–1964), Benito Quinquela Martínas (1890–1977), Miguelis Carlosas Victorica (1884–1955), Emilio Centuriónas (1894–1970), Ramónas Gómezas Cornetas (1898–1964), Horacio Butleris (1897–1983) ir kiti. 3–4 dešimtmečio Argentinos grafika pasižymėjo krypčių ir manierų įvairove. Įvairios tematikos kūrinių sukūrė Abrahamas Regino Vigo (1893–1957), Alfredo Guido (g. 1892), Luisas Pellegrini (1911–95), Jorge Gnecco (1914–65), Norberto Onofrio (1927–2014), Carlosas Giambiaggi (1887–1965).
Argentinos skulptūrai turėjo įtakos Vakarų Europos modernioji dailė. Žymesni skulptoriai: Alfredo Bigatti (1898–1964), Antonio Sibellino (1891–1960), Pablo Curatella Manesas (1891–1962), Agustinas Riganelli (1890–1949), Ernesto Soto Avendaño (1886–1969).
20 a. antroje pusėje Argentinoje plito įvairios avangardizmo kryptys (fovizmas, abstrakcionizmas, kinetinė dailė).
R. Forner. Vaikščiojantys žeme (aliejus, 1977)
917
Argentinos kultūra
Argentinos konstitucinė santvarka
Argentinos partijos ir profsąjungos
Argentinos ginkluotosios pajėgos