Šaron Ariel (Ariel Sharon, Arielis Šarònas) 1928 02 27Kefar Sava (prie Tel Avivo) 2014 01 11Ramat Gan (prie Tel Avivo), Izraelio karo ir politikos veikėjas. Generolas leitenantas (1966).

Išsilavinimas ir karo tarnyba

Tėvai buvo kilę iš Baltarusijos, 1921 atvyko į Palestiną. A. Šaronas anksti įsitraukė į sionistinį judėjimą (14 metų įstojo į pogrindinę karinę organizaciją Hagana). Nuo 1948 tarnavo Izraelio kariuomenėje. Dalyvavo pirmajame arabų ir Izraelio kare (1948–49, arabų–Izraelio karai). Nuo 1951 tarnavo karo žvalgyboje. Per antrąjį arabų ir Izraelio karą (1956–57) vadovavo oro desanto brigadai. 1957 mokėsi Kimberly karo akademijoje (Didžioji Britanija), 1962 Tel Avivo universitete baigė teisės studijas. Per trečiąjį arabų–Izraelio karą (1967) vadovavo šarvuočių divizijai, kuri pralaužė Egipto kariuomenės frontą ir pasiekė Sueco kanalą. Per ketvirtąjį arabų ir Izraelio karą (1973) A. Šarono vadovaujama šarvuočių divizija vėl pralaužė Egipto kariuomenės gynybą ir po kelių dienų, padėjusi apsupti jos 3‑ąją armiją, privertė Egiptą prašyti taikos.

Ariel Šaron

Politinė veikla

Nuo 1973 priklausė partijų blokui Likud. 1974–77 ministro pirmininko I. Rabino patarėjas gynybos klausimais. Nuo 1977 Kneseto narys. 1977–81 žemės ūkio, 1981–83 – gynybos ministras. Jo (ir kitų) iniciatyva Gazos Ruože ir Vakarų Krante buvo masiškai statomos žydų naujakurių gyvenvietės, apgyvendinami repatriantai (nausėdijos). 1982 06 inicijavo Izraelio kariuomenės įsiveržimą į Pietų Libaną ir Beiruto apsiaustį. 1983 10 priverstas atsistatydinti; Izraelio tyrimų komisija A. Šaroną netiesiogiai pripažino kaltu už tai, kad Libano falangos kariniai daliniai, ieškodami teroristų, 1982 09 16–17 naktį surengė Sabros ir Šatilos pabėgėlių stovyklose išžudė nuo 700 iki 3500 žmonių, daugiausia palestiniečių (Sabros ir Šatilos žudynės).

1984–90 prekybos ir pramonės, 1990–92 – statybų, 1996–98 – infrastruktūros, 1998–99 – užsienio reikalų ministras. 1999–2005 partijų bloko Likud vadovas.

Vyriausybės vadovas

2001–06 ministras pirmininkas. Vyriausybės vadovu tapo būdamas kietos linijos šalininkas, bet 2005 08–09 iš Gazos Ruožo išvedė Izraelio kariuomenę ir iškėlė žydų gyvenvietes, tęsė derybas su Palestinos išsivadavimo organizacija dėl Palestinos autonomijos įkūrimo. Tai sukėlė dalies politikų (ir vyriausybės narių) bei visuomenės nepasitenkinimą. 2005 11 atsistatydino iš partijų bloko Likud vadovo posto ir įkūrė centristinę partiją Kadima. 2006 01 A. Šaroną ištiko koma, joje išbuvo 8 metus (iki mirties).

470

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką