Ariógala, miestas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento; seniūnijos ir parapijos centras. 2674 gyventojai (2022). Plentai į Raseinius, Kauną. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Didžiausios įmonės: UAB Ariogalos statybinės konstrukcijos (buvęs Raseinių gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos cechas, įkurtas 1968, 1994–2008 UAB Ariogalos gelžbetonis), UAB Ariogalos grūdai, siuvimo įmonės Šatrija cechas.
Ariogala
Ariogalos herbas
Paštas (nuo 1880), pirminės sveikatos priežiūros centras, vaistinė, gimnazija (1918–48 pradinė mokykla, 1948–49 gimnazija, 1949–2008 vidurinė mokykla), pradinė mokykla (nuo 1992), vaikų darželis, Raseinių meno mokyklos skyrius, kultūros namai, biblioteka. 3 km nuo Ariogalos yra Gėluvos piliakalnis. Kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Dubysos slėnyje vyksta Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis Su Lietuva širdy.
3061
Architektūra
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia Ariogaloje (pastatyta 1939 pagal architekto E. Peyrrio 1926 projektą)
Miestas išsidėstęs siauroje (0,2–0,8 km pločio) 3 km ilgio teritorijoje; gatvių tinklas stačiakampis. Senojoje dalyje vyrauja mažaaukščiai pastatai. Centre neobarokinė bazilikinė dvibokštė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1939 ant 1915 sudegusios bažnyčios pamatų pagal Šveicarijos architekto E. Peyrrio 1926 projektą), dvarininkų Daugirdų kapų koplyčia (pastatyta 1850, joje palaidotas archeologas, dailininkas, istorikas T. Daugirdas). Miestas plečiamas pagal 1972 sudarytą bendrąjį planą (architektas P. Janulis): pastatyta daugiabučių gyvenamųjų namų, statomas (nuo 1982) Verdėlupio gyvenamųjų namų kvartalas. Mieste gausu želdynų: yra Purvės, Čėkuvos dvaro ir girininkijos parkai.
603
Istorija
Ariogala minima nuo 1253. 13 a. pabaigoje–14 a. Ariogala ir jos apylinkės buvo dažnai niokojamos kryžiuočių. 1382 jie sudegino medinę pilį. Apie 1416 pastatyta medinė katalikų bažnyčia (vėliau kelis kartus perstatyta). 1538 Ariogaloje veikė 36 smuklės (karčemos). 1560 buvo parapinė mokykla. 1592 vadinta miesteliu, 1792 gavo miesto teises ir herbą. 1842 įsteigta valdinė pradžios, 1852 – parapinė (veikė iki 1863) mokyklos. 1847 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (1944 nugriauta). 1861–1950 Ariogala – valsčiaus centras.
1941 vokiečiai nužudė daugiau kaip 700 Ariogalos ir jos apylinkių gyventojų, daugiausia žydų. Per II pasaulinį karą 1944 08 03 Ariogala sudegė, ją užėmė SSRS kariuomenė. Sovietų okupacijos metais Ariogalos valsčiuje veikė Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai, spausdintas laikraštis Laisvės varpas (1948 sunaikinta rinktinės štabas ir spaustuvė).
1950–62 Ariogala buvo rajono centras. 1956 suteiktos miesto teisės. Nuo 1990 Ariogaloje A. Vizbaro iniciatyva rengiami Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiai (2000 buvo susirinkę apie 15 000 žmonių). 2001 patvirtintas Ariogalos herbas. 1841 buvo 344, 1868 – 1907, 1897 – 2376, 1923 – 1197, 1959 – 2375, 1970 – 2979, 1979 – 3646, 1989 – 4033, 2001 – 4100, 2011 – 3208, 2021 – 2743 gyventojai.
1303