Árktis, Žemės rutulio sritis, esanti aplink Šiaurės ašigalį. Apima Arkties vandenyną su jo salomis ir Eurazijos bei Šiaurės Amerikos žemynų šiaurinius pakraščius iki poliaračio (66°33′ šiaurės platumos). Paviršiaus plotas 21 mln. km2. Arkties gamtinio regiono pietinė riba laikoma liepos mėnesio izoterma: sausumoje 10 °C, jūroje 5 °C. Sausumoje ši izoterma sutampa su tundros geografinės juostos pietine riba; ji daugiausia eina kiek piečiau poliaračio ir apima šiauriausias Atlanto ir Ramiojo vandenynų dalis. Šiose ribose Arkties plotas apie 27 mln. km2, iš jų apie 10 mln. km2 sausumos.

Gamta

Didžiąją Arkties dalį užima Arkties vandenynas ir jo pakraštinės jūros. Didžiausios salos: Grenlandija, Baffino Žemė, Viktorijos sala, Ellesmere’o sala, Naujoji Žemė, Špicbergenas. Arkties sausumos paviršius daugiausia lyguminis; įeina Rytų Europos lygumos, Vakarų Sibiro lygumos, Šiaurės Sibiro žemumos, Janos–Indigirkos žemumos, Kolymos žemumos šiauriniai pakraščiai, Šiaurės Amerikos pajūrio žemumos. Kalnų yra Taimyro pusiasalyje (Byrrangos kalnai, didžiausias aukštis 1146 m), išilgai Lenos dešiniojo kranto (Verchojansko kalnagūbrio šiaurinė dalis, didžiausias aukštis 2389 m), Čiukčių pusiasalyje, Aliaskoje (Brookso kalnagūbris, 2816 m), Baffino Žemėje (2591 m), Ellesmere’o Žemėje (2638 m). Aukščiausias Arktyje Gunnbjørno kalnas (3700 m) yra Grenlandijos rytuose. Kalnų viršūnėse sniegynai, ledynai. Neapledėjusio paviršiaus reljefas periglacialinis, smarkiai paveiktas kriogeninių procesų. Daugiametis įšalas iki 500 m gylio; paviršius vasarą atitirpsta iki 60–70 cm gylio.

Klimatas

Arkties klimatas atšiaurus. Radiacijos balansas 0–10 kcal/cm2. Ilga šalta žiema, mažas kritulių kiekis. Sausio vidutinė temperatūra: Grenlandijos viduryje –50 °C (žemiausia užregistruota temperatūra –66,1 °C), Baffino ir Čiukčių jūrose –25 °C, Arkties žemyninėje dalyje, ties jos pietine riba, –20, –30 °C, Grenlandijos jūros pietiniame pakraštyje ir Arkties europinės dalies vakaruose –3 °C, liepos: Grenlandijoje mažiau kaip 0 °C, Arkties vidurinėje dalyje nuo 0 iki –2 °C, pietiniame pakraštyje 10 °C. Palei ašigalį žemiausia užregistruota temperatūra –52 °C, aukščiausia 6 °C. Kritulių Arkties viduryje iškrinta mažiau kaip 100 mm per metus (tik sniego), ties pietine riba 300–400 mm (daugiausia sniego). Arkties europinės dalies klimatas šiltesnis negu azijinės ir amerikinės, nes jį veikia šiltoji Šiaurės Atlanto srovė. Eurazijinės dalies vakaruose vyrauja ciklonai, rytuose ir viduryje – anticiklonai. Žiemą pučia žvarbūs vėjai, siaučia pūgos, vasarą būna rūkas, dulksna, šlapdriba. Dėl atšiauraus klimato Arktyje ištisus metus neištirpsta ledas, daug ledynų (kalnų ir žemyninių), daugiamečių sniegynų. Salose ledynai užima daugiau kaip 2 mln. km2; daugiausia jų Grenlandijoje. Vandenyno paviršiaus didžiąją (vidurinę) dalį ištisai dengia dreifuojantys (iš rytų į vakarus) daugiamečiai ledlaukiai; ledo storis 3–4 metrai. Ellesmere’o salos, Prano Juozapo Žemės krantuose, Šiaurės Žemėje yra nedidelių šelfinių ledynų. Atlūžusius ledynų luistus – ledkalnius – srovės nuplukdo net už Arkties ribų.

Augalija

Arkties augalija skurdi: sausumoje daugiausia samanos, kerpės, pietuose auga krūmai, krūmokšniai, žolės, jūrose – dumbliai. Arkties pietuose, tundroje, pasitaiko medžių. Rūšių mažėja iš pietų į šiaurę. Į vakarus ir į rytus nuo Taimyro pusiasalio paplitusios skirtingos augalų rūšys.

Gyvūnija

Arkties jūrose gausu žuvų (lašišinių, silkinių, stintinių, menkinių, plekšninių, kūjagalvių; poliarinė menkė ir navaga – Arkties endeminės rūšys), moliuskų, foraminiferų, pinčių, daugiašerių žieduotųjų kirmėlių, vėžiagyvių. Jūriniai žinduoliai: banginiai (grenlandinis banginis, narvalas, baltasis delfinas), ruoniai (pvz., grenlandinis), vėpliai, baltieji lokiai. Daug jūrinių paukščių (alkų, kirų). Sausumos žinduoliai: poliarinės lapės, šiauriniai elniai, avijaučiai, lemingai, baltieji kiškiai, vilkai, pelėnai, starai, švilpikai. Paukščiai: kurapkos, baltieji tetervinai, bėgikai, sėjikai, žąsys, ledinė ir žiloji antys, raguotasis vieversys, baltoji pelėda, tūbuotasis suopis, smiltinukas, gaga. Žiemą beveik visi paukščiai išskrenda, didieji žinduoliai pereina į miškų zoną.

Tarptautinė teisinė padėtis

Arktis suskirstyta sektoriais. Kiekvienas sektorius – į šiaurę nuo Arkčiai gretimos valstybės teritorijos iki ašigalio; sektorių ribos eina dienovidiniais. Visos sektoriaus žemės įeina į atitinkamos valstybės teritoriją. Yra 5 sektoriai: Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Danijos (jai priklauso Grenlandija) ir Norvegijos (jai priklauso visas Svalbardas). Jų ribos ir teisinė padėtis nustatyta tarptautiniais susitarimais ir tų valstybių įstatymais. Šių valstybių Arkties sektorių vandenyse galioja atvirosios jūros teisė.

Apie tyrimus Arkties geografinių tyrimų istorijoje.

798

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką