Armnijos architektūrà
Iki 6 amžiaus
Pirmųjų neolito pastatų (septintas tūkstantmetis prieš Kristų) iš nedegtų molio plytų liekanų aptikta prie Arhana miestelio (dabar Turkija). Kalnyne plito megalitai: menhyrai, višapai, kromlechai, dolmenai (pastarieji iš pradžių buvo gyvenamieji būstai, vėliau naudoti kaip kapavietės).
Ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje ėmus vienytis gentims pradėta jungti keturkampio bei apskrito plano gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai; jų sienos buvo iš nedegtų molio plytų, statomos ant bazalto akmenų pagrindo (Šengavito gyvenvietė prie Jerevano, ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga–trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžia). Trečio tūkstantmečio pirmoje pusėje Armėnijos kalnyno slėniuose pradėta statyti pirmuosius monumentalius pastatus (šventyklas, tvirtoves) iš nedegtų plytų (Mochrabluras, Janik‑Tepe), kalnuotose vietovėse – kiklopinio mūro tvirtoves iš akmens luitų, apjuostas gynybiniais pastatais (Garni, Dzianberdas). Antrame tūkstantmetyje pagrindinė gyvenamoji patalpa (glchatūno prototipas) buvo dengiama piramidės pavidalo stogu su anga dūmams arba bokštiniu stogu.
Hetitų karalystės architektūra (18–12 a. pr. Kr.) turėjo įtakos Ararato lygumos pastatų raidai. 9–6 a. pr. Kr. klestėjo Urartu menas: buvo statomi miestai (Tušpa, 9 a., Teišebaini, 7 a., Erebuni, 8 a.), kanalai, tuneliai, akvedukai.
Iš helenistinio laikotarpio išliko Armarijos (3 a. pr. Kr.), Jervandašato (2 a. pr. Kr.), Artašato (170–160 pr. Kr.), Tigranakerto (77 pr. Kr.) ir kitų miestų liekanų, Garni tvirtovė (2 a. pr. Kr.) su peripterio tipo stabmeldiškąja šventykla (1 a.; 2–3 a. paversta karalių Aršakidų rezidencija). Armėnijos helenistiniai pastatai nuo graikiškų ir romėniškų skyrėsi statybinėmis medžiagomis (naudojamas bazaltas, tufas) bei dekoro (reljefų, mozaikų) detalėmis.
Plintant krikščionybei (nuo 301) pradėta statyti tvirtovės tipo pilis: Dvine (320), Karine (dabar Erzerumas) bei krikščionių bažnyčias: Ečmiadzine (medinė, kryžiškoji kupolinė; 303, perstatyta 5 a. pabaigoje), Amarase (bazilika, 4 a. 3 dešimtmetis; dabar Kalnų Karabachas), Cicernavanke (4 a. pabaiga–5 a.; visos vėliau perstatytos). Iš 5–6 a. statytų sakralinių statinių išliko vienanavių ir trinavių bazilikų, savo formomis artimų Sirijos architektūrai (Tekoras, Jereruikas).
Šv. Kryžiaus bažnyčia Ahtamaroje (915–921, architektas Manuelas)
Šv. Apaštalų bažnyčia Karse (10 a.)
6–16 amžius
Hripsime bažnyčia Vaharšapate (618)
6–7 a. susiformavo pagrindiniai konstrukciniai armėnų architektūros principai, turėję įtakos ir tolesnei architektūros raidai. Pastatai daugiausia nedideli, turi mažai nišų, jų statybai naudoti vulkaninės kilmės akmenys. Bažnyčios monumentalios, įvairių tipų: centriškosios kupolinės (Hripsime Vaharšapate, 618; Šv. Jono Mastaroje, 6–7 a.; triaukštė apvali Zvartnoco, 665), kryžiškosios kupolinės bazilikos (Odzuno, 5–7 a.; Gajane Vaharšapate, 630) ir originalios konstrukcijos kupolinės salės (Pthni, 6 a.; Aruč, 7 a.); Vaharšapato ir Zvartnoco bažnyčios – pasaulio paveldo vertybės (nuo 2000).
Amberdo tvirtovės griuvėsiai (7–13 a.)
9–11 a., po 2 šimtmečius trukusios arabų priespaudos, prasidėjo armėnų architektūros ir dailės pakilimas, kartais vadinamas armėniškuoju protorenesansu. Sparčiai augo miestai (ypač Ani), buvo statomi įvairaus plano, vertikalių proporcijų sakraliniai pastatai (Šv. Kryžiaus bažnyčia Ahtamaroje, 915–921, architektas Manuelas). 9–13 a. armėnų bažnyčiose naudotos tobulesnės arkinės skliautinės ir kupolinės konstrukcijos, darniau jungti planai, daugiau įrengta nišų, daugiau naudota dekoro. Miestuose plito dviaukščiai plokščiastogiai gyvenamieji namai, viešbučiai, karavansarajai, tvirtovės (Amberdas, 7–13 a.; Tignisas, 9–10 a.), buvo tiesiami tiltai, statomi pirmieji vienuolynų ansambliai (Tatevo vienuolynas, 9–13 a.; Gehardas, 12–13 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000; Sanahinas, 10–11 a.; Hachpatas, 10–13 a.; 2 pastarieji – pasaulio paveldo vertybės, nuo 1996).
Vienuolynų ansamblius sudarė bažnyčios, koplyčios, susirinkimų salės (gavitai), valgyklos, knygų saugyklos, varpinės; ansamblius juosė gynybinės sienos su bokšteliais, puošė fontanai. Smulkiojoje architektūroje kryžius stelas pakeitė chačkarai – memorialiniai įvairių dydžių bei formų statiniai (akmenys su iškaltais ornamentuotais kryžiais, kurti nuo 9 a.), būdingi tik armėnų architektūrai.
1080–1375 Kilikijos armėnų valstybės architektūra buvo veikiama Bizantijos architektūros; gerai išsilaikė armėnų tvirtovės (Lambronas, 11–14 a.; Hromkla). Vidurių amžių armėnų architektūros paminklų yra išlikę armėnų gyventuose Italijos, Moldavijos, Krymo, Gruzijos ir kitų šalių miestuose. Vidurinių amžių armėnų architektūra turėjo įtakos Balkanų šalių, seldžiukų, Rusijos architektūrai, veikė kai kurių Vakarų Europos vietovių (Lombardijos, Vidurio Prancūzijos) romaninio ir gotikinio stilių raidą.
13–16 a. nuolatiniai karai su mongolais ir turkais pristabdė Armėnijos architektūros plėtotę, privertė armėnų architektus (Sinanas) dirbti kitose šalyse.
17–20 amžius
Po Armėnijos padalijimo (17 a. pirma pusė) architektūroje (ypač dekore) sustiprėjo Persijos meno įtaka. 17 a. antroje pusėje–18 a. pagyvėjo miestų (Jerevano, Karso) gyvenamųjų namų, karavansarajų, didelių inžinerinių įrenginių, tiltų statyba, kelių, kanalų tiesimas. Senieji vienuolynų kompleksai buvo restauruojami, statomi nauji pastatai, stiprinami įtvirtinimai (Tatevas). Sakralinėje architektūroje šalia akmeninių plokščių daugiau imta naudoti plytas (Mehri, Ahulisas), interjerai pasidarė puošnesni, varpinės aukštesnės (Ečmiadzine). 1828, po karo su Persija, Rusijai prisijungus Armėnijos rytinę dalį sustiprėjo ryšiai su rusų ir Vakarų Europos architektūra. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje buvo tvarkomi miestų centrai, statomi 2–3 aukštų, daugiausia galerinio tipo gyvenamieji namai, visuomeniniai pastatai.
Sardarapato mūšio didvyriams atminti skirtas kompleksas Arakse (Armaviro sr., 1968, architektas R. Israelianas, skulptoriai A. Harutiunianas, A. Šahinianas, S. Manasianas)
Sovietinės valdžios metais sudaryti miestų (Jerevano, 1924; Leninakano, dabar Giumri, 1925; Kirovakano, dabar Vanadzoras, 1930) bendrieji planai (architektai A. Tamanianas, S. Safarianas, 1902–69). 5–6 dešimtmečio reikšmingiausi pastatai: Vyriausybės rūmai (1941), Operos ir baleto teatras (1953; abu Jerevane, architektas A. Tamanianas), Respublikos (buvusios Lenino) aikštės pastatai Jerevane (architektas M. Grigorianas, 1900–78, E. Sarapianas), senovės rankraščių ir knygų saugykla Matenadaranas (1959, architektas M. Grigorianas) ir kiti. Šio laikotarpio pastatams būdinga naujai taikomos nacionalinės architektūros tradicijos, jų fasadai dekoruoti įvairiaspalviais tufo akmenimis, stilizuotais ornamentais.
Respublikos aikštė Jerevane: kairėje – Vyriausybės (1955, architektai S. Safarianas, R. Israelianas, V. Arevšatianas), dešinėje – Armėnijos istorijos muziejaus bei Nacionalinės galerijos (20 a. 6–8 dešimtmetis) rūmai
20 a. 8–9 dešimtmetyje Jerevane pastatyta: Hrazdano stadionas (1972, architektas K. Hakopianas, g. 1908, ir G. Mušehianas, g. 1911), Zvartnoco oro uosto kompleksas (1981, architektai A. Tarchanianas, g. 1932, S. Chačikianas, g. 1932, ir kiti), Jaunimo metro stotis (1981, architektas S. Kiurkčianas), Sporto ir koncertų kompleksas (1984, architektas K. Hakopianas ir kiti). Sukurta memorialinių statinių: 1915 armėnų genocido aukų kompleksas (1965, architektai A. Tarchanianas, S. Kalošianas, skulptorius O. Chatrianas) bei muziejus (1995, architektas S. Kalošianas) Jerevane; Sardarapato mūšio didvyriams atminti kompleksas Arakse (1968) ir etnografinis muziejus Hoktemberiano (dabar Armaviro) srityje (1977, architektas R. Israelianas, 1908–73). Po 1988 žemės drebėjimo nukentėjo Spitako (visiškai sugriuvo) ir Giumri (apgriuvo 19 a. amatininkų ir pirklių kvartalas, Išganytojo bažnyčia) miestai (atstatomi).
Pasaulio paveldo vertybės
Hachpato ir Sanahino vienuolynų ansambliai (nuo 1996), Ečmiadzino (Vaharšapato) katedra ir bažnyčios bei Zvartnoco archeologinė vieta, Gehardo vienuolynas ir Aukštutinio Azato slėnis (visi nuo 2000).
L: J. Baltrušaitis Le Problème de l′ogive et l′Arménie Paris 1936; V. M. Arutjunjan Kamennaja letopis′ armjanskogo naroda Erevan 1985; P. Donabedian, J.‑M. Thierry Les arts arméniens Paris 1987.
2315
Armėnijos kultūra
Armėnijos konstitucinė santvarka
Armėnijos partijos ir profsąjungos
Armėnijos ginkluotosios pajėgos