Armnijos kalnýnas yra Turkijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Irane. Vakaruose susisiekia su Anatolijos plokščiakalniu, šiaurėje – su Ponto kalnais ir Mažojo Kaukazo kalnais, pietuose – su Tauro ir Kurdistano kalnais. Plotas 400 000 km2. Vyrauja plokščiakalniai; dažniausias aukštis 1000–1800 metrų. Virš jų iškilę ugnikalnių kūgiai; didžiausi: Didysis Araratas (5165 m), Səbəlanas (4821 m), Süphanas (4434 m), Aragacas (4090 metrų). Vietomis ugnikalniai sudaro kalnų grandines: Džavacheto, Gehamo, Arsijano, Aǧrı Daǧı. Didžiausi nevulkaniniai kalnagūbriai: Zangezuro, Bingölo, Palandökeno. Dažni žemės drebėjimai. Kalnyną iškėlė paleogeno, neogeno, kvartero tektoniniai judesiai; susidarė luistikalnių, tektoninių įdubų; vyko vulkanizmas. Armėnijos kalnynas susidaręs iš suraukšlėtų mezozojaus bei kainozojaus vulkaninių, nuosėdinių uolienų ir viršutinės kreidos, paleogeno ir neogeno granitoidų bei hiperbazitų intruzijų. Yra chromo, vario, geležies, polimetalų, mangano rūdų, aukso, akmens druskos, akmens anglių.
Armėnijos kalnyno kraštovaizdis
Klimatas subtropinis žemyninis; vidutinė temperatūra sausį nuo –3 (įdubose) iki –15 °C (kalnuose), liepą atitinkamai nuo 25 iki 16 °C. Kalnuose per metus iškrinta 500–800 mm kritulių, įdubose 150–300 milimetrų.
Prasideda Kura, Araksas, Eufratas. Tektoninėse ir lavos patvenktose įdubose telkšo Urmijos ežeras, Vano, Sevano ežerai. Didžiojo Ararato ir Süphano viršūnės apledėjusios.
Įdubose – stepės ir pusdykumės, 800–1400 m aukštyje – kalnų stepės; drėgnesniuose kalnų šlaituose iki 2200 m auga ąžuolynai, pušynai, sausesniuose – kadagynai, dygūs krūmai. Iki 3000 m aukščio – kalnų pievos, aukščiau – plikos uolos, daugiau kaip 4000 m – ledynai.
3021