Armėnijos žiniasklaida

Armnijos žiniãsklaida.

Knygų leidyba

Seniausios rankraštinės knygos (daugiau kaip 24 000) išlikusios iš 5 amžiaus. Pirmoji knyga armėnų kalba išspausdinta 1512 Venecijoje. Pirmoji spaustuvė dabartinėje Armėnijos teritorijoje įkurta 1771 Vaharšapate. Iki 1920 kitose šalyse veikė daugiau kaip 460 armėnų spaustuvių (jos daug knygų spausdino ir kitomis kalbomis), Armėnijoje – kelios; išleista apie 4000 pavadinimų knygų. Svarbiausi leidybos centrai 16–18 a. – Aleksandrija, Bombėjus, Jeruzalė, Kalkuta, Konstantinopolis, Londonas, Madrasas, Roma, Venecija, Viena, po 1828 – Astrachanė, Baku, Feodosija, Jerevanas, Lvovas, Maskva, Sankt Peterburgas, Şuşa, Tbilisis. 1990 Armėnijoje veikė 7 leidyklos, išleista apie 1000, 1998 – apie 500 pavadinimų knygų.

Periodinė spauda

Pirmasis žurnalas Azdarar pasirodė 1794 Madrase, pirmasis savaitraštis Ditak Bjuzandian – 1812 Venecijoje. 1816 Astrachanėje ėjo laikraštis Arevelian canucmunk. Sovietų metais spaudą kontroliavo Armėnijos komunistų partija. 1998 buvo leidžiama (daugiausia Jerevane) apie 150 periodinių leidinių.

Svarbesni periodiniai leidiniai

Eina Hajastani Hanrapetutiun (nuo 1990, dienraštis, 1999 tiražas 5500 egzempliorių, ir rusų kalba), Hajastan (nuo 1920, iki 1991 Sovetakan Hajastan, dienraštis, 5000 egzempliorių, ir rusų kalba), Azg (nuo 1990, dienraštis, 4000 egzempliorių), Avangard (nuo 1923, tris kartus per savaitę, jaunimui), Ria Taza (nuo 1930, du kartus per savaitę, kurdų kalba), Golos Armenii (nuo 1934, iki 1991 Kommunist, tris kartus per savaitę, 1999 tiražas 5000 egzempliorių, rusų kalba), Haireniki Dzain (nuo 1965, savaitraštis), Grakan Tert (nuo 1932, Rašytojų sąjungos savaitraštis), Arvest (nuo 1932, iki 1991 Sovetakan Arvest, kultūros mėnraštis), Garun (nuo 1967, mėnraštis), Nork (nuo 1934, iki 1991 Sovetakan Grakanutiun) ir Literaturnaja Armenija (nuo 1958, rusų kalba; abu Rašytojų sąjungos žurnalai), Veracnvac Hajastan (nuo 1945, iki 1991 Sovetakan Hajastan, žurnalas).

Radijas ir televizija

Radijas veikia nuo 1926, televizija – nuo 1956 metų. Valstybinis radijas ir televizija transliuoja 5 radijo (nacionalines Arajin, Im Radio, Radio Arevik, Radio Mshakuyt ir vieną užsieniui, armėnų, arabų, anglų, azerbaidžaniečių, turkų, prancūzų, gruzinų, persų, rusų, ispanų, kurdų kalbomis) ir vieną televizijos (Hajastan 1, 1TV) programą. Nuo 2002 laidas transliuoja Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios televizijos kanalas Šoghakat TV. Yra privačių radijo (Radio Van, Autoradio, Radiojan, Mayak) ir televizijos (nacionalinės Shant TV, nuo 1994, Armenia TV, nuo 1998, H2, nuo 1999, A-TV ir kitos bei apie 30 regioninių, 2016) stočių.

Naujienų agentūros

Nuo 1920 Jerevane veikia valstybinė informacijos agentūra Armenpress (iki 1936 priklausė Užkaukazės telegramų agentūrų federacijai). 1992 įkurta privačių informacijos agentūrų: Nojan Tapan, Snark, Aragil, Pan Armenian.

Armėnijos kultūra

2275

Armėnija

Armėnijos gamta

Armėnijos gyventojai

Armėnijos konstitucinė santvarka

Armėnijos partijos ir profsąjungos

Armėnijos ginkluotosios pajėgos

Armėnijos ūkis

Armėnijos istorija

Armėnijos santykiai su Lietuva

Armėnijos švietimas

Armėnijos literatūra

Armėnijos architektūra

Armėnijos dailė

Armėnijos muzika

Armėnijos choreografija

Armėnijos teatras

Armėnijos kinas

Armėnijos lietuviai

Armėnijos pasaulio paveldo vertybės

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką