arvèrnai (lot. Arverni), keltų gentis, gyvenusi dabartinės Prancūzijos teritorijoje, Centriniame Masyve. Centras – Gergovija (dabartinis Gergovie, Puy-de-Dôme’o departamentas).
3–2 a. pr. Kr. arvernai buvo viena galingiausių keltų genčių, su edujais varžėsi dėl hegemonijos Galijoje. 58 pr. Kr. arvernų žemes pajungė Cezaris. 52 pr. Kr. jie su kitomis keltų gentimis dalyvavo savo vado Vercingetorigo vadovaujamame sukilime, kuris apėmė Transalpinės Galijos didesniąją dalį; arvernai įveikė romėnus mūšyje prie Gergovijos, tačiau kapituliavo Vercingetorigui pasidavus romėnų apgultoje Alezijos tvirtovėje (netoli dabartinio Dijono).
Nuo imperatoriaus Augusto laikų (27–14 po Kr.) arvernų žemės priklausė Akvitanijos provincijai, svarbiausias miestas – Augustonemetas (dabartinis Clermont-Ferrand’as). Iš arvernų kilo Prancūzijos istorinės provincijos ir administracinio regiono Auvergne’s pavadinimas.
-keltai