Valton Arvo (Arvas Váltonas), tikr. Vallikivi 1935 12 14Märjamaa (Raplamos apskr.), estų rašytojas. Su tėvais 1949 buvo ištremtas į Novosibirsko sritį. 1954 grįžęs į Estiją 1959 baigė Talino politechnikos institutą (kasybos inžineriją), 1967 – Maskvos kinematografijos institutą (scenaristų skyrių). 1959–61 dirbo Maardu chemijos kombinate, 1961–68 – Talino prietaisų gamykloje, vėliau – kino studijos Tallinfilm scenaristas. Aktyviai prisidėjo prie Estijos nepriklausomybės atkūrimo. 1992–95 Estijos parlamento narys. Nuo 1996 Suomių–ugrų tautų literatūrų asociacijos prezidentas.
Arvo Valton
Pirmuose novelių rinkiniuose (Keistas noras / Veider soov 1963, Aštuonios japonės / Kaheksa jaapanlannat, Gulbių pelkė. Karuselė / Luikede soo. Karusell, abu 1968) vaizduojama eilinių žmonių kasdienybė, ironiškai aprašomi biurokratizmo, rutinos reiškiniai. Vėlesniuose novelių rinkiniuose (Dvariškių žaidimai / Õukondlik mäng, Žinianešys / Sõnumitooja, abu 1972, Apsilankymas saulėgrįžos naktį / Pööriöö külaskäik 1974, Pro sapnų peizažus / Läbi unemaastike 1975) vyrauja filosofiniai apibendrinimai, groteskas. Parašė istorinį filosofinį romaną Kelias į kitą begalybės pusę (Teekond kriuksuvad öösiti 1968, apie Čingischano epochą), romaną Engimas ir viltis (Masendus ja lootus 1989, apie Sibiro tremtį), eilėraščių, pjesių, scenarijų, aforizmų, pasakų vaikams, išleido publicistikos rinktinę Tautiškumo požiūriai (Rahvusluse vaateid 1997, apie tautos identiteto svarbą). Į lietuvių kalbą išversta apsakymų.
1556