astronòminės koordinãtės, dangaũs koordinãtės, skaičiai, nusakantys įvairių kosminių kūnų ir sutartinių taškų padėtį dangaus sferoje tam tikrų plokštumų, linijų ar taškų atžvilgiu. Pagal tai, kokia plokštuma parenkama pagrindu, skiriamos kelios astronominių koordinačių sistemos: horizontinė, pusiaujinė, ekliptinė ir galaktinė. Pagal dangaus sferos centro padėtį visos astronominės koordinatės gali būti topocentrinės (koordinačių pradžia stebėjimo vietoje), geocentrinės (Žemės centre), heliocentrinės (Saulės centre).
Sistemos
Horizontinės (azimutinės) koordinačių sistemos pagrindas yra matematinio horizonto NWSE plokštuma. Šviesulio A padėtį nusako jo aukštis h (∠ BOA) – aukščio apskritimo ZABNa lankas BA nuo matematinio horizonto iki šviesulio, ir azimutas a (∠ SOB) – matematinio horizonto lankas SB nuo pietų taško S iki aukščio apskritimo ir horizonto susikirtimo taško B (arba šį lanką atitinkantis kampas prie zenito Z tarp dienovidinio ir aukščio apskritimo). Aukštis matuojamas nuo horizonto į abi puses nuo 0° iki ±90° (Z kryptimi – teigiamas, nadyro Na kryptimi – neigiamas). Azimutas skaičiuojamas nuo pietų taško į vakarus nuo 0° iki 360°; vakarų taško W azimutas lygus 90°, šiaurės taško N – 180°, rytų taško E – 270°. Vietoj aukščio dažnai naudojamasi zenitiniu nuotoliu z = 90° – h (∠ ZOA). Horizontinė sistema priklauso nuo stebėtojo vietos ir stebėjimo momento.
Pusiaujinės koordinačių sistemos pagrindas yra Žemės sukimosi ašiai statmena plokštuma, t. y. dangaus pusiaujo Q′WQE plokštuma. Šviesulio padėtį nusako deklinacija δ (∠ BOA) – deklinacijos apskritimo PABP′ lankas BA nuo pusiaujo iki šviesulio, ir valandinis kampas t (∠ QOB) – dangaus pusiaujo lankas QB tarp dienovidinio ir šviesulio deklinacijos apskritimo. Deklinacija matuojama į abi puses nuo pusiaujo nuo 0° iki ±90° (teigiama šiaurės poliaus P ir neigiama pietų poliaus P′ kryptimi). Valandinis kampas matuojamas išilgai pusiaujo nuo pietų pusės dangaus dienovidinio į vakarus nuo 0° iki 360° (dangaus sferos judėjimo per parą kryptimi). Vietoj valandinio kampo gali būti vartojama rektascensija α (∠ ϒOB) – dangaus pusiaujo lankas ϒB nuo pavasario lygiadienio taško ϒ iki šviesulio deklinacijos apskritimo susikirtimo su pusiauju taško B. Rektascensija matuojama į rytus nuo ϒ (priešinga dangaus sferos sukimuisi kryptimi) nuo 0° iki 360°. Valandinis kampas ir rektascensija dažnai reiškiami laiko vienetais nuo 0 iki 24 h (1 h = 15°). Deklinacija ir rektascensija praktiškai nepriklauso nuo stebėtojo vietos Žemėje ir stebėjimo momento.
astronominės koordinatės: a – horizontinė, b – pusiaujinė, c – ekliptinė, d – galaktinė koordinačių sistema; φ – geografinė platuma
Ekliptinės koordinačių sistemos pagrindas yra Žemės skriejimo aplink Saulę orbitos plokštuma – ekliptikos plokštuma, pasvirusi kampu ε = 23°27′ į dangaus pusiaujo plokštumą. Šviesulio padėtį nusako ekliptinė platuma β (∠ BOA) – platumos apskritimo EAE′ lankas BA nuo ekliptikos iki šviesulio, ir ekliptinė ilguma λ (∠ϒOB) – ekliptikos lankas ϒB nuo pavasario lygiadienio taško ϒ iki šviesulio platumos apskritimo ir ekliptikos susikirtimo taško B. Ekliptinė platuma matuojama išilgai šviesulio platumos apskritimo į abi puses nuo ekliptikos nuo 0° iki ±90° (teigiama ekliptikos šiaurės poliaus E ir neigiama pietų poliaus E′ kryptimi). Ekliptinė ilguma matuojama išilgai ekliptikos nuo pavasario lygiadienio taško iš vakarų į rytus nuo 0° iki 360° (t. y. regimojo Saulės judėjimo ekliptika kryptimi). Ekliptinė sistema naudojama Saulės sistemos kūnų padėtims nusakyti. Galaktinės koordinačių sistemos pagrindas yra Paukščių Tako vidurinė plokštuma – Galaktikos pusiaujo plokštuma, 62,6° kampu pasvirusi į dangaus pusiaujo plokštumą. Šviesulio padėtį nusako galaktinė platuma b (∠ BOA) – šviesulio galaktinės platumos apskritimo GAG′ lankas BA nuo Galaktikos pusiaujo iki šviesulio, ir galaktinė ilguma l (∠ COB) – Galaktikos pusiaujo lankas CB nuo krypties į Galaktikos centrą C (Šaulio žvaigždyne) iki šviesulio galaktinės platumos apskritimo ir Galaktikos pusiaujo susikirtimo taško B. Galaktinė platuma matuojama išilgai šviesulio galaktinės platumos apskritimo į abi puses nuo Galaktikos pusiaujo nuo 0° iki ±90° (teigiama Galaktikos šiaurės poliaus G, neigiama – pietų poliaus G′ kryptimi). Galaktinė ilguma matuojama išilgai Galaktikos pusiaujo nuo krypties į Galaktikos centrą iš vakarų į rytus nuo 0° iki 360°. Galaktinė sistema naudojama dangaus kūnų padėtims nusakyti Galaktikos disko ir centro atžvilgiu.
-korizontinė koordinačių sistema; galaktinė koordinačių sistema; pusiaujinė koordinačių sistema; ekliptinė koordinačių sistema; rektascencija; deklinacija