atarãksija (gr. ataraxia – nesudrumsčiama ramybė), senovės graikų etikos kategorija, apibūdinanti būseną, kai pasiekiama sielos ramybė ir dvasinė pusiausvyra. Antikos filosofai teigė, kad būtina prielaida ataraksijai pasiekti yra dorybių puoselėjimas. Dorybės buvo traktuojamos skirtingai – dievų, mirties, prietarų baimės atsikratymas (Epikūras), susitaikymas su tikrove, abejingumas pasauliui (skeptikai), protu įgyjama dvasios nepriklausomybė (stoikai).
2579