Atargãtis, semitų vaisingumo, žemės ir gyvenimo deivė; dievų, žmonių ir gamtos motina. 7–6 a. prieš Kristų Atargatei priskirtos Anat ir Astartės funkcijos. Atargatės kultas paplito Mesopotamijoje, Artimuosiuose Rytuose, Europoje (Graikijoje, Makedonijoje, Romos imperijos provincijose). Kulto svarbiausias centras – Hierapolis (Finikija). Į jame esančią šventyklą galėjo įeiti tik nedaugelis žynių. Greta buvo ežeras su šventosiomis žuvimis. Vykdavo iškilmingos procesijos. Kultas orgijų pobūdžio. Atargatis vaizduojama kaip javų pėdas arba žuvis, Askalonoje (Palestina) – kaip sirena. Helenizmo laikais tapatinta su Afrodite. Atargatės kultas sunyko 3 amžiuje.
Atargatis (datuojama apie 100 m., Jordanijos archeologijos muziejus, Amanas)
548