atòmų susidūrmai, atominių dalelių (atomų, molekulių, jonų, elektronų) sąveikos aktai. Vyksta dujose arba plazmoje vienai atominei dalelei suartėjus su kita per sąveikos jėgų siekį. Susidūrus atomams jų elektroniniai apvalkalai užkloja vienas kitą, pakinta vidinės būsenos ir dėl to tarp susiduriančių dalelių atsiranda traukos arba stūmos jėga, priklausanti nuo atstumo tarp jų. Skiriama tamprieji ir netamprieji atomų susidūrimai. Per tampriuosius atomų susidūrimus lieka nepakitusi visa dalelių kinetinė energija (ji persiskirsto tarp dalelių), o pakinta tik dalelių judėjimo kryptys. Tamprieji susidūrimai lemia pernašos reiškinius dujose ir plazmoje. Per netampriuosius atomų susidūrimus kinta susiduriančių dalelių vidinė energija (dalelės peršoka į kitus energijos lygmenis), gali vykti įvairūs elementarieji vyksmai: atomų, jonų, molekulių sužadinimas, sužadinimo slopinimas, jonizacija, persielektrinimas, molekulių susidarymas bei irimas, jonų rekombinacija, sužadinimo energijos perdava. Atomų susidūrimų vyksmų tikimybė reiškiama vyksmo efektiniu skerspjūviu; ji priklauso nuo dalelių vidinės būsenos, sąveikos jėgų ir susidūrimų greičio. Atomo susidūrimų tyrimų duomenys svarbūs atomo, dujų ir plazmos fizikai, cheminei kinetikai, astrofizikai; jie naudojami kuriant lazerinius ir termobranduolinius įrenginius.
2520