atpažinimo teorija

atpažinmo teòrija, informatikos šaka, tirianti objektų (gamtos kūnų, reiškinių, situacijų, signalų) suskirstymo į grupes dėsningumus. Sprendžiant atpažinimo uždavinius objektai aprašomi simboliais (pvz., skaičiais). Grupių apibrėžimai būna žinomi arba nežinomi. Atpažinimo teorija nagrinėja, kaip surasti informatyvius požymius, vaizduojančius objektų savybes, ir jais remiantis nuspręsti, kuriai grupei priklauso objektas. Jei grupių apibrėžimai nežinomi, atpažinimo teorija ieško būdų, kaip juos sudaryti atpažinimo proceso metu. Atpažinimo teorija naudojasi tikimybių teorijos, matematinės statistikos, matematinės logikos, automatinio valdymo teorijos teiginiais ir operuoja bionikos, biofizikos, fiziologijos, biologijos, psichologijos objektais. Ji taikoma vaizdų (rašto ženklų, aerovaizdų), garsų (kalbos, hidroakustinių), stebėjimo duomenų (geologinių, kriminalinių) atpažinimo automatizavimo, t. p. automatinio valdymo, techninės ir medicinos diagnostikos uždaviniams spręsti. 1957 Cornellio aeronautikos laboratorijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) atlikti darbai laikomi atpažinimo teorijos pradžia.