atribùcija (lot. attributio – priskyrimas), meno ir mokslo kūrinių autentiškumo, autorių, sukūrimo vietos (šalies, mokyklos, dirbtuvės) ir datos nustatymas. Pastatų, paveikslų, skulptūrų ir kitų meno kūrinių atribucija grindžiama archyvinių šaltinių, signatūros, įrašų, atlikimo technikos ypatybių, kompozicijos pobūdžio analize, cheminiais ir fizikiniais tyrimais (fotografijos, rentgenografijos ir kita). Literatūros moksle atribucija remiasi dokumentais, teksto turinio, kalbos ir stiliaus analize. Tekstų atribucijai taikoma ir kompiuterinė bei kita analizė. Seniau nustatant meno kūrinių autentiškumą buvo tenkinamasi tik empiriniais tyrimais. 19 a. pasitelkti moksliniai tyrimai. Lietuvoje atribucija pradėta nuosekliau plėtoti 20 a. pradžioje.
2972