atsparumas kaitrai

atsparùmas katrai, medžiagos gebėjimas nesilydyti, neirti, nesideformuoti, nesioksiduoti aukštoje temperatūroje. Metalinių medžiagų atsparumas kaitrai būna cheminis ir cheminis-mechaninis. Chemiškai atsparių kaitrai metalų (ar jų lydinių) paviršiuje nuo aukštos temperatūros oro ar dujų susidaro kaitrai atspari oksido plėvelė ir giliau metalas nesioksiduoja (yra atsparus oksidacijai). Atsparumas kaitrai nusakomas temperatūra, kurioje ta plėvelė išsilaiko. Cheminis-mechaninis atsparumas kaitrai – tai metalų ar jų lydinių gebėjimas aukštoje temperatūroje išlaikyti mechanines apkrovas ir nuo jų neirti bei nesideformuoti. Nusakomas ilgalaikio stiprumo riba (didžiausiu mechaniniu įtempimu, kurį metalas išlaiko tam tikrą laiką nustatytoje temperatūroje ir aplinkoje) ir valkšnumo riba (įtempimu, kuris bandymo temperatūroje rodo tam tikrą deformavimosi greitį). Nemetalinių medžiagų atsparumas kaitrai paprastai nusakomas jų lydymosi, minkštėjimo, irimo temperatūra.