atžalà, augalo antžeminė atauga, išauganti iš medžio arba krūmo, stiebo ar šaknų pridėtinių ar miegančiųjų pumpurų. Nuo ūglio skiriasi tuo, kad sparčiau ir vertikaliau auga, lėčiau vystosi; dauginama geriau už ūglį išleidžia šaknis, bet išaugęs augalas vėliau pradeda derėti. Šaknų atžala išauga iš šaknų periciklo pridėtinių pumpurų. Jomis dauginasi vyšnios, slyvos, šaltalankiai, kai kurie kiti vaismedžiai. Iki derėjimo atžala turi pereiti panašų vystymosi ciklą kaip sėjinukai ir dera 2–3 m. vėliau negu to paties amžiaus ūgliais skiepyti augalai. Daug atžalų išaugina nusilpę (seni, pašalę, apgenėti, apkarpyti) augalai.
1326