audinia, ląstelių grupė, turinti bendrą kilmę, panašią sandarą ir atliekanti tą pačią funkciją. Susidarė organizmams evoliucionuojant ir prisitaikant prie aplinkos sąlygų. Kiekvienas audinys turi savitas funkcijas, tačiau yra priklausomas nuo kitų audinių ir organų. Visi audiniai sudaro vientisą organizmo sistemą.
Augalų
Augalų audiniai yra 2 tipų: meristeminiai (gaminamieji) ir pastovieji. Meristeminiai audiniai sudaryti iš plonasienių, nuolat besidalijančių ląstelių, formuojančių naujus audinius (augalai auga). Pastoviųjų audinių ląstelės nesidalija, jų forma nekinta. Pagal funkcijas skiriami asimiliaciniai, siurbiamieji, sandėliniai, dengiamieji, sekrecijos, ramstiniai, apytakos, ventiliacijos audiniai, pagal kilmę – pirminiai (susiformavę iš augimo kūgelio) ir antriniai (iš brazdo ir felogeno), pagal ląstelių sandarą – homogeniniai, sudaryti iš vienos rūšies ląstelių (kolenchima, sklerenchima), ir heterogeniniai, sudaryti iš kelių rūšių ląstelių (mediena, karniena). Pagal padėtį augale audiniai gali būti išoriniai (dengiamieji) ir vidiniai (apytakos).
Gyvūnų
Yra 4 pagrindinės gyvūnų audinių grupės: epitelinis, jungiamasis, raumeninis ir nervinis. Epitelinis audinys dengia kūno paviršių, iškloja tuščiavidurius organus, sudaro daugumą organizmo liaukų. Pagal funkciją epitelis būna dengiamasis ir liaukinis, pagal struktūrą – vienasluoksnis, daugiasluoksnis (epitelinis audinys). Jungiamasis audinys jungia audinius, palaiko organų vientisumą, jų formą, jungia įvairias kūno dalis. Skirstomas į 4 grupes: skaidulinį, specialųjį, griaučių, kraują ir limfą. Raumeninis audinys pagal kilmę, funkcines ypatybes ir morfologinę struktūrą skirstomas į ruožuotąjį ir neruožuotąjį. Nervinis audinys sudaro nervų sistemą. Ji reguliuoja visų audinių ir organų veiklą, palaiko organizmo ryšį su aplinka (nervinis audinys).
807