audini kultūrà, paukščių, žinduolių ar augalų nediferencijuotos ląstelės, kurios auginamos dirbtinėje aplinkoje ir naudojamos įvairiems tyrimams. Ląstelės pritvirtinamos ant stiklinių ar plastikinių paviršių, kietos mitybinės terpės arba auginamos skystoje terpėje, prisotintoje įvairių mitybinių priedų (aminorūgščių, vitaminų, kraujo serumo). Audinių kultūros metodą 1907 pasiūlė R. G. Harrisonas. Virusologijoje kuriant vakcinas pirmieji šį metodą ėmė taikyti J. F. Endersas, F. C. Robbinsas, T. H. Welleris (1950, visi Jungtinės Amerikos Valstijos; jų darbai 1954 įvertinti Nobelio premija). Audinių kultūra taikoma biologijoje, medicinoje, veterinarijoje.
3009